„Pralenkė Vokietiją ir ES.“ Beprotiškai kyla lietuvių algos. Prasideda bankrotai ()
„Sodros“ duomenimis, antrajame 2024 metų ketvirtyje gyventojų vidutinė alga „ant popieriaus“ siekė 2184 eurus arba 1346 eurus „į rankas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vidutinės šalies gyventojų darbo pajamos šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, padidėjo 10,3 proc. – „į rankas“ žmonės gavo 116 eurų daugiau.
„Sodros“ duomenimis, antrajame 2024 metų ketvirtyje gyventojų vidutinė alga „ant popieriaus“ siekė 2184 eurus arba 1346 eurus „į rankas“. Tuo metu pernai šiuo laikotarpiu „ant popieriaus“ gyventojai uždirbo vidutiniškai 1980 eurų – „į rankas“ gavo 1230 eurų.
Anot „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, gyventojų vidutinių pajamų augimui ypač įtakos turėjo minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas 10 proc.
Minimalios algos augimas turi įtakos ir verslų bankrotams. Veiklą šalyje pastaraisiais mėnesiais stabdant daliai siuvimo ir tekstilės įmonių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sudėtingas rinkos sąlygas sieja su darbuotojų trūkumu bei Lietuvoje sparčiausiai tarp išsivysčiusių šalių augančiu darbo užmokesčiu.
|
„Lietuva negali būti pigios darbo jėgos šalimi ir jau nebėra ja. Mes, matyt, nebesukonkuruosime su tomis šalimis, kur daug visada galima bus pasisamdyti žmonių pigiau. (...) Mūsų žmonių atlyginimai yra sparčiausiai augantys (...) Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijoje (EBPO – ELTA)“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė.
Pasak ministrės, norėdamos išsilaikyti kintančiomis rinkos sąlygomis, siuvimo įmonės turėtų „permąstyti savo veiklos strategiją“ ir didinti efektyvumą – naudotis valstybės jau skiriama parama automatizacijos ir skaitmenizacijos vystymui, energetiniam efektyvumui.
„Dabar verslo modeliams konkrečių pagalbos priemonių, matyt, specialiai nekonstruosime, yra jau egzistuojančios priemonės“, – pridūrė A. Armonaitė.
Mažėjant užsakymų apimtims, vien rugpjūtį apie dalies darbuotojų atleidimą pranešė Vilniaus drabužių gamintoja „Lelija“ ir padalinį sostinėje uždaranti kojinių siuvykla „Sparta Textile“.
Pirmąjį vasaros mėnesį apie atleidimus taip pat informavo siuvykla Kaune „Baltic Sewing Company“ ir Vilniuje įsikūrusi „Oyster & Co“. Gegužę visus darbuotojus dėl bankroto atleidžiančios skelbė siuvykla Radviliškyje „Salvika“ ir Ukmergės „Detexa“.
Lietuvos ekonomikos konkurencingumui lemiamą reikšmę turi užsienio darbuotojų įvežimas, kurių skaičius vien statybos sektoriuje sudaro daugiau nei pusę dirbančiųjų, sako nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Darbo rankų trūks, atlyginimai didės, konkurencingumą iš karto prarasime. Ir dabar, sakykime, efektyvumas, darbo našumas Lietuvoje nėra aukštas, jis yra du kartus žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai nori nenori, mums reikia didinti efektyvumą“, – pridūrė jis.
Pabrėždamas, kad Lietuvoje atlyginimai artimiausiu metu tik augs, verslininkas kalbas, kad atvykėliai iš trečiųjų šalių smukdo bendrą šalies darbo užmokesčio lygį, vadina „spekuliacijomis“.
„Statistika rodo visai ką kitą – atlyginimai Lietuvoje auga ir jie auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje. Mes negalime lygintis nei su Vokietija, nei su Europos Sąjungos vidurkiu atlyginimų didėjimo, pas mus jų dinamika yra kelis kartus didesnė“, – tikino A. Avulis.
„Bet viskam yra ribos. Negali tie atlyginimai didėti taip sparčiai – turėtų didėti ir efektyvumas, našumas. Jeigu našumas kyla ir atlyginimai kyla – viskas gerai. Pas mus dabar nėra visai sveikai – atlyginimas didėja, darbo našumas labai mažai didėja. Šitoje vietoje yra mirksinti geltona lemputė, gali būti, kad bėgant laikui ji užsidegs raudona šviesa“, – aiškino verslininkas.
