„Ruoškitės. 50 % lietuvių.“ Kas nutinka išėjus į pensiją ()
Finansų ekspertai sako, kad žmonės dažnai nesusimąsto, kaip ilgai reikės gyventi gaunant pensiją, ir laiku nesiima priemonių, kurios senatvėje dešimtmetį, du, o kartais ir tris užtikrintų orų gyvenimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Sodra“ prognozuoja, kad netrukus daugiau nei 50 proc. žmonių Lietuvoje pensijoje gyvens dar vidutiniškai 20 metų.
Šiuo metu Lietuvoje vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekia 70 metų, moterų – 79 metus, tad pernelyg nesigilinant gali atrodyti, kad prognozuojama gyvenimo trukmė pensijoje neatitinka realybės. Vis dėlto statistika rodo, kad pensijos sulaukę vyrai šalyje vidutiniškai gyvena dar 15 metų, moterys – 20 metų., o senatvės pensiją Lietuvoje gauna per 600 tūkst. žmonių.
2024-aisiais senatvės pensijos amžius moterims yra 64 metai ir 4 mėn., vyrams – 64 metai ir 8 mėn.
„Daugelis užmeta akį į vidutinės gyvenimo trukmės statistiką ir numoja ranka – juk pagal ją vyrai pensijoje praleidžia vos šešerius metus. Taip kilo ir paplitę mitai bei posakiai – „pensijos vis tiek nesulauksiu“ arba „sukauptų pinigų vis tiek nespėsiu panaudoti“. Tačiau nereikia lygiuotis į vidutinę gyvenimo trukmę – skaičiai rodo, kad į pensiją išėję žmonės dar ilgai gyvena visavertį gyvenimą, o gyvenimo trukmė gerėjant gyvenimo sąlygoms nuolat auga, tad tikėtina, kad po 20-30 metų pensijoje praleisime dar gerokai daugiau metų“, – sako Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalios Kolmatsui.
D. Kolmatsui sako, kad atsižvelgiant į numatomą gyvenimo „iš pensijos“ laiką, vertėtų jos kaupimu rūpintis atsakingiau – nepasikliauti vien gebėjimu taupyti ir sprendimų neatidėlioti, mat nieko nesiimant pajamos senatvėje sumažės du ar net tris kartus.
Du dešimtmečius – su mažesnėmis pajamomis
|
Jei gausite tik „Sodros“ pensiją, ji jums užtikrins tik apie 30-40 proc. dabartinių pajamų, primena D. Kolmatsui. Tai reiškia, kad labai didelę gyvenimo dalį gali tekti nugyventi gana skurdžiai.
„Jei nekaupiate papildomai, neinvestuojate, netaupote, turite būti realistai ir suprasti, kad pajamos išėjus į pensiją sumažės. Įsivaizduokite, jei jums pajamas perpus susimažinti reiktų šiandien – kiek laiko su jomis galėtumėte išgyventi net ir turėdami šiek tiek santaupų? O jei gautumėte tik trečdalį dabartinių pajamų, kaip nutiks senatvėje, jei planuojate gyventi tik iš valstybės pensijos? Be abejo, visuomet išlieka galimybė ir toliau dirbti. Tačiau klausimas, ar to išėję į pensiją tikrai norėsite, ir kiek laiko sveikata leis tai daryti”, – retoriškai klausia D. Kolmatsui.
Šiaulių banko užsakymu atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas, kuri atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, parodė, kad beveik pusė lietuvių senatvėje kokybiškai gyventi mano galėsiantys gaudami ne mažiau nei 75 proc. dabartinių pajamų, o kone trečdalis įsitikinę, kad kokybišką gyvenimą jiems užtikrintų tik dabartinio atlyginimo dydžio pensija.
Tuo tarpu finansų ekspertai skaičiuoja, kad lūkesčiai gali neatitikti realybės – maždaug 50 proc. dabartinių pajamų užsitikrinti gali anksti pradėję kaupti II pensijų pakopoje. Vienas iš būdų užsitikrinti dabartinėms pajamoms artimą pensiją – kaupimas ir III pensijų kaupimo pakopoje. Toks kaupimas senatvėje gali leisti užsitikrinti 70-80 proc. dabartinių pajamų.
D. Kolmatsui priduria, kad Lietuvoje, deja, vis dar gajus požiūris, kad išėjus į pensiją lėšų reikia tik maistui, vaistams ir komunaliniams mokesčiams, tad galima išsiverst ir su kur kas kuklesnėmis pinigų sumomis.
„Tokio požiūrio laikytis galima ir būnant trisdešimties ar keturiasdešimties, tačiau ar tokio gyvenimo norime? Dalyvavimas visuomenės gyvenime, noras keliauti, pramogauti, nesibaigia sulig išėjimu į pensiją. Pastaruoju metu net pastebiu atvirkščią tendenciją – į pensiją išėję žmonės pagaliau nori atsipalaiduoti ir leisti sau daugiau nei leido iki tol. Vakaruose dalį santaupų pensijoje įprasta panaudoti kelionėms, įspūdžiams, kuriems laiko nebuvo dirbant“, – dėsto finansų ekspertė.
Santaupas reikia protingai paskirstyti
Reguliariai kas mėnesį mokama tam tikro vienodo dydžio pensija garantuoja finansinį stabilumą. Vis dėlto iššūkių išėjus į pensiją gali kilti tvarkantis su sukauptomis santaupomis, išsiimtais indėliais ir pan.
Banko tyrimas atskleidė, kad didelė dalis šalies gyventojų išėję į pensiją tikisi gyventi būtent iš santaupų.
Vis dėlto tyrimas parodė, kad retas lietuvis netekęs pajamų išgyventų ilgiau nei metus – trečdalis žmonių pensijai šiuo metu yra sukaupę vos 0,2-1 metinio atlyginimo dydžio sumą. Tuo tarpu norint kas mėnesį bent dešimt metų iš santaupų sau persivesti po 500 eurų reiktų būti sutaupius nemenką pinigų sumą – 60 tūkst. eurų. – ir nepamiršti, kad šie pinigai kasmet nuvertėja.
Finansų ekspertė pataria iš anksto apgalvoti, kaip santaupos bus leidžiamos. Vienas iš variantų, pasak jos, yra santaupas išskaidyti, pavyzdžiui, dešimties metų laikotarpiui ir tam tikra suma pasididinti mėnesinę pensiją. Tokia taktika tiktų tiems, kurie mėgsta griežtai laikytis finansinės drausmės.
„Vienu metu gautą nemažą pinigų sumą labai lengva per metus ar kelis „ištaškyti“. Bet įsivaizduokite, kad pensijoje gyvensite 15-20 metų ir tikrai nenorėsite gyvenimu džiaugtis tik kelis pirmuosius metus. Dėl to pinigus reiktų išleisti arba labai prasmigai, arba išskirstyti ilgam periodui“, – pataria finansų ekspertė.
D. Kolmatsui taip pat primena nepamiršti pagalvoti apie išlaidas sveikatai. Jei neturite papildomų draudimų, tikėtina, kad senatvėje lėšų sveikatos palaikymui išleisti reikės kur kas daugiau.
Tiesa, finansų ekspertė taip pat pabrėžia, kad sulig pensiniu amžiumi nebūtina atsisakyti ir investavimo, juolab kad jis gali generuoti stabilias pajamas.
Sukaupti pinigai niekur nedings
D. Kolmatsui neigia ir dar vieną mitą, esą visą gyvenimą II ir III pensijų pakopose kaupti pinigai po mirties jų nė nespėjus panaudoti atiteks valstybei arba pensijų fondų valdytojams.
„Įstatymais labai aiškiai apibrėžiama, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos, tad jos galiausiai atiteks jūsų artimiesiems ir jie galės spręsti, ką su jomis daryti“, – sako finansų ekspertė.
Be to, ji primena, kad jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta lygiai 5403 eurų ar mažiau, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą išmokės kaip vienkartinę išmoką. Taip pat II pakopos pensijų fonde sukaupus daugiau nei 64841 eurą, šią sumą viršijančią dalį galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką.
D. Kolmatsui pažymi, kad tikėtina, jog anksti papildomai kaupti pradėję gyventojai iki pensijos šią sumą viršys.
Kalbant apie III pakopos fondus, likus mažiau nei 5 metams iki pensijos ir kaupiant III pakopos fonde ilgau nei 5 metus visas sukauptas lėšas galite atsiimti be papildomo mokesčio iš karto, vienkartine išmoka. Jei sutartis būtų nutraukiama anksčiau (norint išsiimti visą sukauptą turtą) arba norint atsiimti dalį sukauptų lėšų, nenutraukiant sutarties, gautą iš valstybės GPM lengvatos sumą reikėtų grąžinti, t. y. sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo išimamos sumos.
Svarbu žinoti: Kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika. Kaupiant pensijų fonduose taikomi mokesčiai. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities investicijų valdymo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negalės būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, kurią dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą, atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Daugiau informacijos – www.sb.lt.