„Galingiausias Baltijos šalyse. Visai Lietuvai.“ Vilniuje to dar nebuvo ()
Technologiniai sprendimai efektyviau naudoja energiją, taupo gyventojų lėšas ir tausoja gamtą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
AB Vilniaus šilumos tinklai įsirengė galingiausią Baltijos šalyse absorbcinį šilumos siurblį, kuris leis surinkti į aplinką išsisklaidančią šilumą. Taip pat didės ir šilumos energijos kiekis, pagamintas iš aplinkai draugiškų energijos šaltinių.
„Siekiame, kad iki 2050 m. Lietuvoje 100 proc. centralizuotai teikiamos šilumos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių: pusė iš tvaraus biokuro, likusi pusė - iš kitų šaltinių: perteklinės ir atliekinės šilumos, atsinaujinančios elektros energijos, aplinkos energijos. Visos šalies mastu skatiname centralizuotą šildymo tiekimo įmonių transformaciją, todėl džiaugiuosi, kad Vilnius, kaip sostinė, brėžia aiškią kryptį visai Lietuvai‘‘, - sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak ministro, Vilniuje didžioji tiekiamos šilumos dalis jau yra gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, o pilnu pajėgumu pradėsiantis veikti galingiausias absorbcinis šilumos siurblys Baltijos šalyse yra energetikos inovacija, kuri padės efektyvinti Vilniaus šilumos tinklų gamybos apimtis iš biokuro ir dar vienu žingsniu priartėti prie dekarbonizacijos tikslų.
|
Pastatytas naujasis absorbcinis šilumos siurblys prisidės prie bendrovės tikslo iki 2030 m. šilumos gamyboje atsisakyti iškastinio kuro. 9 MW galios įrenginys leis surinkti energijos gamybos proceso metu į aplinką išleidžiamą šilumą ir grąžinti ją į sistemą, kad ši būtų panaudota pastatų šildymui.
Tokiu būdu efektyvesnę šilumos gamybą iš biokuro katilo užtikrinsiantis įrenginys per metus papildomai padės atgauti 17 252 MWh šilumos energijos. Naujos technologijos įdiegimas sutaupys apie 1,36 mln. Eur, o anglies dioksido (CO2) emisijos sumažės 4 tūkst. tonų per metus.
Atsižvelgiant į praėjusių metų lauko oro temperatūrą, kuri lemia šilumos gamybos apimtis, didžioji dalis vilniečiams tiekiamos šilumos turėtų būti pagaminta iš aplinkai draugiškų energijos išteklių. Praėjusiais metais tokia šilumos energija sudarė 69 proc., o šiemet jos dalis augs – planuojama, kad iš tvarių energijos išteklių pagaminta šilumos energija sudarys jau 83 proc. visos vilniečiams tiekiamos šilumos.
„Šį šildymo sezoną šilumos kainą lems nepriklausomi šilumos tiekėjai, kurie, preliminariais skaičiavimais, turėtų pagaminti 68 proc. visos miestui reikalingos šilumos energijos. Pilnu pajėgumu turėtų veikti ir „Ignitis“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas. Tai – didžiausias nepriklausomas šilumos gamintojas sostinės centralizuotos šilumos gamybos sistemoje, todėl tikimės, kad šios jėgainės darbas bus stabilus, o šilumos aukcionuose parduodamos šilumos kaina bus palanki gyventojams“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Spalio mėnesio šilumos kaina Vilniuje siekia 5,83 ct/kWh be PVM. Lyginant su 2023 m. spalio mėnesiu, kaina mažėjo 2,18 ct/kWh be PVM arba 27 procentais. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad šį šildymo sezoną šalyje nebegalios pernai gyventojams taikyta pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui, todėl prie galutinės kainos bus matomas ir PVM tarifas, mokamas valstybei. Jo dydis sieks 9 proc. gyventojams ir 21 proc. verslui.
„Šiemet Vilniuje prognozuojame stabilų šildymo sezoną su mažiausia šilumos kaina tarp Baltijos šalių sostinių. Per vasarą patikrinome visą šilumos tiekimo infrastruktūrą, todėl sezonui esame pasiruošę. Džiaugiamės įgyvendinę didžiausias miesto istorijoje šilumos tiekimo tinklo rekonstrukcijas, kurios yra būtinos kasmet dėvintis ir senstant vamzdynams. Iš viso atnaujinome daugiau nei 10 km trasų. Ši investicija užtikrins efektyvesnį ir patikimesnį šilumos tiekimą mūsų klientams. Prasidėjus šildymo sezonui tęsime kitus svarbius projektus, kurie orientuoti į efektyvią, modernią ir tvarią centralizuotos šilumos gamybą nenaudojant iškastinių energijos šaltinių“, – teigė AB Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Šildymo sezonas bus pradėtas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, kurį lems lauko oro temperatūra ir sinoptikų prognozės. Įprastai šildymas sostinėje įjungiamas spalio mėnesio viduryje, tačiau gyventojai turi galimybę spręsti individualiai, kada pradėti šildyti konkretų daugiabutį namą. Tai galima padaryti, kai sprendimui pritaria daugiau nei pusė jo gyventojų.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) prognozuoja galimą 1–2 proc. šilumos energijos kainos sumažėjimą, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu. Daroma prielaida, kad remiantis pagrindinių energijos šaltinių kainų sumažėjimu (biokuras ir dujos) ir nauja šilumos kainų skaičiavimo ir tvirtinimo metodika leis sumažinti ir suvienodinti šilumos vidutines kainas viso šildymo sezono metu (tikėtina bus didesnė šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, bet mažesnė sezono viduryje).
Lyginant Baltijos šalių sostines 2024 m. spalio mėn. patvirtintos šilumos kainas Vilniuje išlieka mažiausios: Vilniuje – 5,83 ct/kWh , Rygoje – 8,3 ct/kWh , o Taline – 7,6 ct/kWh.
Apie 80 proc. šilumos energijos bus pagaminta iš biokuro 2024 – 2025 m. šildymo sezono metu, o biokuro kaina sudaro apie 50 proc. galutinės šilumos kainos, todėl šie veiksniai darys pagrindinę įtaką šilumos kainų mažėjimą. Visas biokuras tiekiamas iš Lietuvoje esančių žaliavų.