[ŽT] „Nutariau su žmona pagrybauti.“ Lietuvis pakraupo, ką pamatė. „Kaip taip galima elgtis???“ (Foto)

Pamenu, vaikystėj dalinai iškirto miškelį, esantį netoliese. Atrodė taip tuščia, visi baisėjosi. Praėjo gal trisdešimt metų, tai nuėjus į tą patį miškelį nežymu kur buvo iškirsta, ataugo kad net pėdsako neliko. Taigi nereikia ašarot per anksti...

Nesupratau, ko jis tikėjosi - kad ten laikys sengirę vien tam, kad kažkoks susireikšminęs čiuvas nežliumbtų?

Nesutikčiau. Po 30 metų tai ten tik medžių ferma, ne miškas. Miške turi būti ir puvėsiai, ir išvartos, ir ties jomis nelygiai sudygę medeliai ir pan., o ne ta nykuma.

Medziui Lietuvoje visada uzteks: CO2 ar vandens, taciau... medziui reikia: fosforo, azoto ir dar kitu mineralu. Kai iskertamas miskas - mediena tuo paciu ir mineralai isvezami. Intensyvi medkirtyste ir sodinimas alina zeme tiek pat kiek intensyvi zemdirbyste. Rezultatas - medziai uzauga mazesni. O kartais nereiktu pelenus is biokuro siluminiu barstyti po miskus? Kad bent dalis medziagu griztu. Nes dabar didzioji dalis medienos iskeliauja i Amerika IKEA'jos pavidalu.

Lietuvos gamtoje nėra nieko gražiau už jūrą, ežerus ir miškus. Lietuviai visada gyveno glaudžiai su miškais. Miškų turi bent jau nemažėti.

Svarbu buvo įkišti pasipiktinimą taršių auto kontrole. Turbūt pats su apsidūmijusiu pasatu važinėja, kad tokia skausminga tema.

Oi čia išvis atskiras punktas, ir ne "aplinkosaugos" naudai. Jie ten gi nuolat grasina kad pagaus ant samanos užvažiavusį - ir tuo pačiu visiškai nieko prieš šiai pmiško kirtimus/maurojimus miškovežiais, bo tai jau jų (AAM) versliukas.

Medžių masė Lietuvoje bendrai didėja. Duomenys faktiniai, iš palydovinių duomenų, niekaip nesuinteresuoto asmens. Kas vyksta blogai - mažėja bioįvairovė. Tiek dėl žmogaus veiklos, tiek dėl ir kenkėjų - panašu eglių neliks Lietuvoje dėl kenkėjų. Iš dalies dėl to, kad eglių miškuose per daug atsirado. O aiškinti, kaip baigia Lietuvą iškirsti - pievos.

Nutrient Concentration: While trees do store potassium and potassium, the concentration of these nutrients in wood is relatively low compared to the concentration in soil. Nutrient Cycling: Soil is constantly replenished with nutrients through natural processes such as weathering, decomposition, and nutrient cycling. While lumber can store nutrients, it doesn't contribute significantly to the overall nutrient pool in an ecosystem. Azoto medienoje dar mažiau yra. Azotą suriša bakterijos, tam tikri kiti augalai, o lietus lengvai išplauna. Tai daugiau žalos daro kelmų rovimas, būtent rovimas, ne jo gręžimas ar paviršinis sumulčiavimas. Taip pat nukirtus medį, dalis jo lieka vietoje, net kai smulkinama ir išvežama biokurui. Kelmų įprastai neveža biokurui. Šakų dalį privaloma palikti miške.

Kur tie duomnys ir kas juos rašo/apslkaičiuoja ir kaip? Pasizuminu bet kurį mišką - daugybė kirtimų. Niekas nekerta miško iš krašto - todėl atrodo lyg miško ribos nepakito - o viduryje viskas tiesiog, kaip šachmatų lentoje iškirsta.

Temperate forests: Typically require 50-100 kg of nitrogen per hectare per year. Tropical forests: Generally have higher productivity and may require 100-200 kg of nitrogen per hectare per year. Depending on the ecosystem, the natural nitrogen replenishment from atmospheric deposition and biological nitrogen fixation is typically: Temperate forests: 5-15 kg of nitrogen per hectare per year. Tropical forests: 15-30 kg of nitrogen per hectare per year. Boreal forests: 1-5 kg of nitrogen per hectare per year. Intensyvus kirtimas ir sodinimas NERA imanomas, tai paprasciausiai non-sustainable. immortallt, tu geriau skaicius patikrink o ne lia lia tekstas. Taip, atsistato, bet tik maza dalis. Tiek kiek medziui reikia augti ir tiek kiek atsistato tai yra santykis 10:1. Fosforo neskaiciuosiu, nes point made

https://amvmt.lrv.lt/public/canonical/1 ... _web_2.jpg Turis irgi dideja, tai problemos kolkas nera, tegul taip ir lieka.

turiu misko, ir zadu ji kirsti kazkada, kai bus mediena brangesne, daug domiuosi sia tema, ir kuo labiau gilinuos tuo maziau bijau tu kirtimu, nes tai vienaip ar kitaip vistiek gamtos dalis, svarbiausia po kirtimo atsodinti, o beto is seneliu pasakojimu tai ta miska ir sodino mano proteviai. beto jei jau reikia grybu tai jie irgi geriau auga jauname miske ir ten kur saules yra pakankamai, pamiskese, ten kur yra saules, o tuose tamsiuose gudziuose miskuose visda maziau grybu, na cia jau subjektyvu turbut. galiu paduoti jei norite issaugoti nupirkit ir turekit nekirskit nei vieno medzio. tai neapsisprendziu kirsti nekirsti, tereikia skambucio ir viskas. darbas butu atliktas. kaip elgtis ir kada tas miskas pabrangs, kiek dar lauki galvoju. gal isvis nekirsiu, istikro labai gaila man jo, bet ir pinigu labai reikia. turiu neisprestu veiklu kuriu niekaip neisprendziu nes pinigai reikalingi.

Sakai point made? O tai kur dingsta azotas rimčiau palijus? Fosforas ir kalis nesielgia kaip azotas, jie nėra taip lengvai išplaunami. O kas dėl miškų tręšimo, tai šiaip pritarčiau. Dar galima tręšti nuotekų valymo įrenginių dumblu. Dvi problemos būtų išspręstos. Tik nereikia piešti, kaip viską išveža iškirtus mišką, ar pasakoti, kaip medžiai auga lėčiau ir mažesni, kai šiaip per pastaruosius 100 metų medžių augimas paspartėjo - didesni tarpai tarp rievių.

O kaip del medienos kokybes - mano supratimu kokybe nuo to suprasteja? Ne?

Augant medžiui greičiau, mažėja tvirtumas. Kas dėl kokybės, tai reikėtų pirma parametrus apsibrėžti. O greitesnis augimas susijęs su klimato šiltėjimu, ne miškų kirtimu. Dar va paknisau statistiką, tai radau, kad pelenai Lietuvoje būna, kad naudojami miškams tręšti, bet kažkodėl labai mažai, mažiau 10%.