„Prezidento atsakymas yra NE.“ Lietuvos divizija pakibo ant plauko ()
Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad, remiantis kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais, nurodė jis.
„Atsižvelgiant į tai, kokioje esame situacijoje šiuo metu, kokia yra situacija yra gynybos pramonėje, kokie yra iššūkiai, kur mes esame su planuojamu finansavimu, tai šiandien atsakymas tikrai nebuvo įkvepiantis ir džiuginantis. Yra konstatuota, kad 2030 m., sąlygoms nekintant, nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.
„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes tai gebėsime padaryti 2036-2040 metais“, – pridūrė jis.
|
Anot patarėjo, generolo Raimundo Vaikšnoro VGT paprašė pateikti poziciją dėl būtinų pokyčių kariuomenės struktūroje, finansavimo poreikių.
„Suprantame, kad tas terminas nėra tenkinantis. Dėl to Valstybės gynimo taryba paprašė kariuomenės vado parteikti siūlymus dėl būtinų struktūrinių pokyčių (...), pateikti siūlymus dėl finansavimo poreikių ir taip pat pateikti tam tikras korekcijas į valstybės ginkluotos gynybos koncepciją“, – informavo K. Budrys.
Paklaustas, kokios priežastys lemia tai, jog divizija operacinį pajėgumą gali įgyti net dešimtmečiu vėliau, nei buvo suplanuota, K. Budrys pastebėjo, jog tą lemia ne tik finansavimo krašto apsaugai lygis.
„Atsakant į klausimą, kodėl dabartinis vertinimas sako, kad divizijos pajėgumo nepasieksime su dabartiniu finansavimu, tai čia yra ne vienas veiksnys ir ne tik finansavimas lemia – ir pristatymo terminai kai kurių priemonių, infrastruktūros poreikis buvo dar kartą įvertintas. Tai reiškia, kad mes didinsime karių skaičių ir plėsdami šaukimą, įsigysime naujas sistemas, kurias reikės laikyti naujose vietose (...). Bet taip pat neišvengsime atsakymo, kad ir finansavimo trūksta – su dabartiniu finansavimu tą padaryti būtų sunku. Jeigu mes jį turėtume tolygų, naujų pajėgumų neplėtojant, mums reikėtų persikelti dešimtmetį į priekį“, – aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
K. Budrys patikino – kaip struktūrinis darinys kariuomenės divizija gali būti įsteigta ir 2030 m. Tačiau, pažymėjo patarėjas, ji nebus pajėgi kovai.
„Tai reiškia, kad mes turime svarstyti namų darbus ir ką toliau darome – ar pasilikdami šiame finansavimo lygyje sau leidžiame įgyvendinti (divizijos pajėgumus – ELTA) 2040 metams (prezidento atsakymas yra NE, nes to negalime sau leisti, tai yra per didelė planavimo perspektyva tai geopolitine situacijai, kurioje mes esame), ar mes didiname finansavimą ir greitiname, stumiame (...) ir pristatymo terminus, ir kada ir ką galime įsigyti“, – aiškino VGT sekretorius, akcentuodamas ir naujos infrastruktūros poreikį.
„Turbūt apie tai turėsime kalbėti, nes yra ir trečia galimybė – susimažinkime ambiciją“, – teigė jis, kartu akcentuodamas, jog toks kelias nėra įmanomas, mat Lietuva yra deklaravusi savo planus ir NATO sąjungininkams.
Klausiamas, kokio finansavimo krašto apsaugai reikėtų, jog kariuomenės divizija būtų pajėgi kovoti jau 2030 m., K. Budrys nurodė, jog šiuos atsakymus artimiausiame VGT pateiks kariuomenės vadas.
„Tikslą mes turime. Tikslas nesikeičia. Dėl tikslo neabejojame nei mes, nei mūsų sąjungininkai NATO. Tikslas yra geras. Tikslui įgyvendinti per tam tikrą laiką reikia didesnio kiekio (lėšų – ELTA) – arba mes jį ištempiame laike, darome su mažiau ir sakome, kad tai yra pakankama, arba mes suspaudžiame laike ir padarome su daugiau“, – pakartojo patarėjas.
„Kokio reikės dydžio tai įgyvendinti, atsižvelgiant į tai, kad sąlygos nuolat kinta, kainos auga, terminai tęsiasi (...) – turės kariuomenės vadas ir atsakyti“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.