„Sunku net komentuoti.“ Draudikas pats spręs, kas yra kaltininkas ()
„Policija yra linkusi organizuoti mokymus.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad techninių eismo įvykių kaltininkus nustatytų ne policijos pareigūnai, o draudikai. Esą policijos pareigūnų trūksta ir jie labiau yra reikalingi rimtesniems atvejams. Draudikai pasiūlymą vadina keistu ir teigia neturintys kompetencijų tai daryti. Be to, kyla interesų konfliktų grėsmė.
Techniniu eismo įvykiu laikoma tokia avarija, kurioje nenukentėjo žmonės ir nesukeltas pavojus aplinkai. Draudikai su siūlymu perimti tokių avarijų, kai dėl aplinkybių eismo dalyviai nesutaria, tyrimus iškart nesutiko.
„Rinkimų kampanijos pasiūlymas, kai staiga bandoma spręsti policijos finansavimo problemas, privačiam verslui permetant viešąją paslaugą. <...> Šiuo metu draudikai pagal savo prigimtį nei tiria įvykių, nei gali juos tirti“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ aiškina Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Jis priduria, kad, įvykus eismo įvykiui, kuriame jo dalyviai nesutaria, policija bet kuriuo atveju turės vykti į vietą fiksuoti aplinkybių.
|
„Ypač keistas ir mums netikėtas pasiūlymas, dėl to sunku net komentuoti“, – vertina A. Romanovskis.
Savo ruožtu Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys mano, kad, draudikams perėmus avarijų kaltininkų nustatymą, policijos pajėgos būtų nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia – į eismo kontrolę, kadangi pareigūnų šiuo metu trūksta.
„Tikrai neturime labai geros situacijos dėl eismo dalyvių elgesio – jie naudojasi mobiliaisiais telefonais, nesegi diržų, viršija greitį. Tad policijos pajėgumai galėtų būti orientuojami į tokių įvykių tyrimą“, – argumentuoja policijos atstovas.
Atvejų, kai nesutariama dėl avarijos kaltininko ir į įvykio vietą turi vykti policija, praėjusiais metais buvo 23 tūkst., o šiemet kol kas – virš 13 tūkst., įvardija jis. Tuo metu A. Romanovskis prieštarauja ir tikina, kad tikrasis skaičius – 5 tūkst. įvykių per metus.
V. Grašys priduria, kad daugeliu atvejų dėl kaltės sukėlus avariją susitaria patys vairuotojai ir policijos neprireikia. Be to, pašnekovas neabejoja draudimo kompanijų gebėjimu įvertinti eismo įvykių aplinkybes – esą jau pasitaiko atvejų, kai draudikai patys atlieka nedidelius tyrimus.
„Policija yra linkusi organizuoti mokymus draudimo kompanijoms, kurios nagrinės tokius įvykius“, – tikina pareigūnas.
Draudikų asociacijos direktorius sako, kad dėl policijos noro sutaupyti draudimo kompanijos turėtų smarkiai išaugsiančius kaštus perkelti ant vartotojų pečių.
„Galiausiai, labai gerai vienas komentatorius socialiniuose tinkluose pasakė – tai yra tam tikras interesų konfliktas, nes draudikas pats priima sprendimą dėl žalos atlyginimo ir dabar jis spręs, kas yra kaltininkas. Tai net iš moralinės pusės nėra teisinga. <...> Policija yra kaip trečiasis asmuo – nesuinteresuotas, nešališkas ir kompetentingas“, – dėsto A. Romanovskis.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas VRM registravo spalio 1 dieną.
Kaip teigiama projekte, pakeitimų tikslas – atlaisvinti policijos pajėgas nuo perteklinių funkcijų, susijusių su civiliniais santykiais, ir sudaryti sąlygas greitesniam draudimo išmokų mokėjimui, kai turtinė žala patiriama techniniame eismo įvykyje.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas projektui turėjo pastabų dėl aiškesnio kaltininko nustatymo, kai tai daro draudikai, reglamentavimo, taip pat ginčų tarp draudikų reguliavimo. Įvertinusi atitiktį Europos Sąjungos teisei, Teisingumo ministerija pastabų projektui neturėjo.
Siekdama sumažinti biurokratinę naštą pareigūnams, VRM taip pat siūlo atsisakyti prievolės policijai lydėti didžiagabarites transporto priemones. Parlamentarai spalio pradžioje po pateikimo pritarė šiems siūlymams, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.