Pagaliau kažkas prabilo. „Varo per visą pasaulį kaip Covidas“

Liūdesėlis

Na jei žmogui svarbiausia gyvenime iš ryto išsprogusiomis akimis greitai gretai pasiurbti kavos, po to lėkti į darbą, visą dieną barbenti klavatiūrą sekant kiek tas barbenimas pribarbens bapkių, per pietus prikimšti skrandį beverčiu maistu, vakare chebrytė alus, vynelis, savaitgaliais galima ir prisilupti daugiau karst nuo karto, o ko daugiau žmogui reik? Na dar, kad kuo mažiau reikėtų galvoti, jei reikia ką nors pasakyti tai ir varai kaip iš subinės, kaip papuola... Jei žmogus kalba kaip papuola, tai žmogus ir gyvena kaip papuola, tik tada iškyla labai rimtas klausimas - o kaip toks žmogus mąsto? O gal jis jau nemąsto, nesugeba savo minčių susikurti, o tik naudojasi jau paruoštais, jam įteigtais - ruošiniais? Va taip gaminama biomasė ir jokie diplomai čia ne rodiklis. Deja, bet visuomenėje labai daug diplomuotų kvailių... Autoriaus nesmerkiu, labai gerai, kad rašo, ką galvoja, bet jis nesupranta, kas yra civilizacijos pagrindas, jis nežino kas yra mąstymas, jis nežino ką reiškia būti savimi...

Hehe, "Ieva Koncevičiūtė – nuomonės formuotoja, apžvalgininkė, įmonės @ThinkTwiceAgency bendraįkūrėja", tai yra profesionali smegenų plovėja pasidarė sau nemokamą reklamą naivių žioplių sąskaita

Ir dar koks...

Su daugeliu autorės minčių ir teiginių linkęs nesutikti ir netgi prieštarauti, bet pripažįstu, kad ji labai taikliai įvardijo socialines grupes, kabančias savita kalba, kaip "burbulus". Tų burbulų yra labai daug ir įvairių - "Vilniaus burbulas" ne vienintelis. Ir netgi jis ne vientisas - jame burbuliuoja dar daug visokių burbulų ir burbuliukų. Vieni jų dar tik pučiasi ir lyg sako: "žiūrėkit į mane - koks aš didelis, augantis ir blizgantis", o kiti jau nustojo pūstis ir bliūkšta, ar net sprogo. Dar kitaip tie burbulai vadinami madomis, ar straipsnio autorės "gimtąja" "lietingliš" trendais. Bet esmė tame, kad tai yra laikinas noras išsiskirti ir parodyti: "žiūrėkit visi, kaip aš moku, kokių žodžių galiu pasakyti". Laimei iš to išaugama ir noras "formuoti nuomonę" su laiku užleidžia vietą norui išgirsti nuomonę, priimti ir suprasti kitų savitumą, bei tuo pačiu metu nesijausti nepilnaverčiu, pasenusiu kaimiečiu. Auginant jurginus džiaugtis jais ir dovanoti kitiems su pasididžiavimu, net jei jie apie tai kalba įžeidžiai, pašiepiančiai. Dabartinis, autorės aprašomas "Vilniaus burbulas" nėra kažkas naujo ar neįprasto - tokių burbulų jau buvo daug ir tuo metu gyvenusiems "nuomonės formuotojams" jie atrodė tokia pat civilizacijos ir kultūros viršūne, neišvengiamai sunaikinsiančia "jurginų augintojus" Bet Angelė Jurbarke vis dar augina jurginus, o "Anykščių šilelio" autoriaus laikais taip "šiuolaikiškai" atrodžiusio burbulo, kuriame "movino" lenkiškai, ar bent "litpolkiškai", ir sakė, kad lietuvių kalba - tai tik kaimo mužikų ir bobų kalba, seniai nebėra, o tų laikų "ponų" požiūris į lietuvių kalbą atrodo keistai, jei ne juokingai. Turėjom ir kitą burbulą, kuriame maistą gamindavo "duchovkėse", rengdavosi "kurtkėmis", "ploščiais", ir skubėdavo į "astanovkes", kad spėtų "ant autobuso". Tačiau ir tas burbulas subliuško, o žmonės suprato, kad autobusu važiuoti daug patogiau, nei "ant" Tie burbulai labai greitai pučiasi ir bliūkšta ir vienos kartos gyvenime įmanoma pabuvoti net keliuose iš jų. Mano tėvukas išaugo tremtyje Sibire, baigė mokyklą rusų kalba ir net dabar, būdamas aštuoniasdešimties, daugybos lentelę geriausiai prisimena rusiškai... Lietinglish tėvukas nemoka, ir turbūt nesimokys, o mano sūnus beveik nemoka rusų kalbos (gal tik bendrą prasmę pajėgia suprasti) ir jis jau baigė universitetą anglų kalba, bei vedė amerikietę. Tikrą amerikietę, ne "lietuvių amerikietę" - jos giminėje iki jos lietuvių nebuvo nė vieno. Bet ji puikiai kalba lietuviškai ir išmokė savo amerikiečius senelius teisingai tarti tiek vyro pavardę, tiek ir savo pavardę su "iene" galūne. Ji dėl to nesijaučia nei diskriminuojama, nei "kaimiete", kaip įvairiuose burbuluose ir burbuliukuose gyvenančios Burbulės, protestuojančios prieš bandymus jas vadinti Burbulienėmis... Galimai dėl to, kad gyvenant didelėje, daugiakultūrėje šalyje, žmonės supranta, jog vertinga yra ne susitapatinti su pilka visuma, o likti savimi, nebijant pažinti naujus dalykus, išmokti naujas kalbas. Marti vis dar yra savo šalies patriotė - jai pati gražiausia yra JAV vėliava, ji vis dar švenčia padėkos ir nepriklausomybės dienas gyvendama Lietuvoje, bet kai aš bandžiau su ja mūsų pažinties pradžioje kalbėtis angliškai (ir tai galiu daryti visiškai laisvai), ji vistiek pervesdavo pokalbį į lietuvių kalbą, nes gyvendama Lietuvoje ji gerbia šitos šalies kalbą, ir netgi skirtingai nuo straipsnio autorės ne stengiasi pateisinti "lietingish" naujadarus, o išmokti tikrai lietuviškus žodžius, suprasdama niuansus ir subtilybes, į kuriuos kartais netgi aš pats neatkreipiu dėmesio. Jei dažniau apsilankytumėte statybų aikštelėse, greičiausiai susipažintumėte su "statybininkų burbulu". Kuriame galima pasakyti kur iškrauti statybines medžiagas, ir netgi kaip pastatyti visą pastatą, sakiniais, kuriuose be jungtukų nebus nė vieno cenzūrinio, norminės kalbos žodžio. Ir šito burbulo gyventojai puikiai apsieina be norminės kalbos žodžių, o pabandžius kažką pavadinti paprastai, lietuviškai gali į jus netgi pasižiūrėti su nuostaba, bet pamatę, kad kalba ufonautas iš už statybos burbulo ribų, atlaidžiai pradės kalbėti JUMS švaria lietuviška kalba be keiksmažodžių Sutikit, kad gana keistai skambėtų statybininkų burbulo atstovo raginimas VLKK nesikišti į statybininkų reikalus ir nebandyti sunorminti statyboje naudojamo "mato", nes "tų lietuviškų mandrybių nei statybininkai, nesupranta, nei su statybomis nesusiję žmonės" Pradėjęs mokytis ispanų kalbos pastebiu savo artimoje ir ne tokioje artimoje aplinkoje vis daugiau žmonių, kurie taip pat domisi šia kalba. Galimai kažkada atsiras žmonių, tvirtinančių, kad laikas šiuolaikinės realijos akivaizdoje pripažinti, kad jų gimtoji kalba yra ne lietuvių, o lietañola ir turėsime dar vieną burbuliuką, kuriame bus bandoma įteigti, kad Angelės iš Jurbabrko kalboje trūkta terminų kaitriai vasariškai saulei apibūdinti, ar pietietiškiems skoniams pavadinti Bet tikiu, kad Angelė vis dar ramia, pietietiško įdegio papuošta šypsena sutiks tokius tokius teiginius ir su pietietiškais valgiais patiektus obuolius nepradės vadinti manzanais Ne todėl, kad ji kvaila kaimietė, o todėl, kad naujoves priimant nebūtina atmesti savo unikalumo ir turimų vertybių. O jei manote, kad universiteto diplomas, ar gyvenimo užsienyje patirtis, bei lentynų užpildymas populiarių autorių knygomis suteikia teisę žiūrėti į žmones iš aukšto, bei kalbėti apie juos pašiepiančiai, tai gal ne visai įdėmiai mokėtės universitete, nes šiaip jau ten moko ne niekinti savitumą, o jį ugdyti, vystyti. Ne aklai priimti unifikuotas tiesas, bet uždavinėti vis daugiau ir vis įvairesnių klausimų. Išprusęs, išsilavinęs ir tikrai vertingos patirties pasisėmęs žmogus sugebės ne tik Angelei iš Jurbarko papasakoti apie "Vilniaus burbule" vykstančius dalykus jai suprantama lietuvių klaba - jis sugebės tai paaiškinti ir 7 metų Angelės sūnui, kuris netgi paprastą lietuvių kalbą tik pradeda pažinti ir įsisavinti. Kažkada, kai į Lietuvą atvežė naują, JAV užgimusį žaidimą kamuoliu, jį taip pat siūlė vadinti "basketbolu", nes taip "vadino visas pasaulis". Bet pasaulis nesugriuvo nuo to, kad lietuviai jį pradėjo vadinti krepšiniu. Net neabejoju, kad pradžioje buvo labai pažangių krepšinio žinovų, kurie juokėsi iš tokio pavadinimo ir tvirtino, kad tai "tas pats, kaip kelnes per galvą mautis" ir kam kurti naują lietuvišką žodį, kurio nesupranta nei krepšinio žaidėjai, nei tie, kurie apie krepšinį nėra nieko girdėję, jei yra "normalus tarptautinis pavadinimas". Bet kažkas nepabūgo pašaipų ir lietuviškas amerikietiško žaidimo pavadinimas Lietuvoje nugalėjo anglizmą (ar anglicizmą). Kita vertus futbolas ir Lietuvoje yra futbolas. Tai tiesa, kad Lietuvių kalba dėl to neišnyko. Bet man džiugu, kad buvo žmonių, kurie bent jau pabandė įdiegti amerikietiškam žaidimui lietuviškas šaknis turintį pavadinimą ir tokiu būdu praturtino kalbą... praturtino ne moderniu skoliniu, bet gražiu, lietuvišku naujadaru.

Siulau Lietuvoje ivesti anglu valstybine kalba. Ir ta pati padaryti visoje Europos sajungoje.

Kirtis, daug galima kalbėti, bet nu, "malondaiktis"? Veždamas pakeleivius, kur buvo 2 moterys ir 1 vyras, tyčia paklausiau, ar žinote, kas yra malondaiktis? Moterys išraudo ir nesusipatogino. Pamatęs reakcijas užtikrinau, kad nieko nepadoraus, nes visiems aišku, apie ką buvo pagalvota. Yra žodžiai, kurie yra tarptautiniai. Po galais, didelė dalis lietuvių kalbos daiktų pavadinimai, kurie yra ala lietuviški, yra atėję iš kitų kalbų. Bet ne, mums reikia 20+ etatų, kurie sugalvoja kokią nesąmonę, nesuprasdami nei prasmės žodžio, kuriai kuria lietuvišką analogą, nei realiai tai yra svarbu. Apie vaizduoklius ir monitorius - jau pernelyg nuvalkiota ir visiems žinoma, bet nu "malondaiktis", tai buvo naujas atradimas.

Viena pažįstama rusakalbė pasakojo tokią istoriją: Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ir pradėjus atsisakinėti rusų kalbos raštvedyboje ji dirbo gamybinės įmonės (laivų statyklos) sandėlininke. Anksčiau toje įmonėje visa dokumentacija buvo pildoma rusų kalba ir todėl visų detalių pavadinimus visi žinojo būtent rusiškai. Bet laikai pasikeitė ir ėmė reikalauti, kad ji medžiagų nurašymo aktus pildytų lietuviškai. Taigi ji kažkur atkasė išsamų lietuvių-rusų kalbų techninį žodyną, viską išvertė į lietuvių kalbą ir nunešė dokumentą viršininkui (lietuviui) užvizuoti. Kai viršininkas perskaitė "užverstukas su išdroža" jis labai ilgai galvojo, kas tai per daiktas... Man teisybę pasakius nei rusiškas (jei gerai pamenu rusiškai tai buvo "задрайка со штифтом"), nei lietuviškas tos detalės pavadinimas labai daug nereiškia, bet jos pasakojimą ir šitą detalės pavadinimą iki šiol prisimenu (pasakojo man maždaug prieš 20 metų), nes labai jau vaizdžiai ji apibūdino savo viršininko reakciją Taigi taip, aš sutinku, kad bandymai sulietuvinti kai kuriuos žodžius, kuriuos specialistai žino kitomis kalbomis, gali būti ir sudėtingas procesas, ir bandymai gali būti nevykę. Kai kurie siūlomi lietuviški naujadarai taip ir liks nevartojami, neprigis. Bet jeigu to nedarysim, tai kažkada tikrai lietuviškai galėsim kalbėti tik apie bulves ir kopūstus (tiesa nei vienas, nei kitas šitų žodžių nėra lietuviški ) O dėl to, kad naujadarai gali skambėti keistai ir juokingai, tai labai gerai prisimenu, kaip per "Dvyračio žynias" taip pat šaipėsi iš siūlomų lietuviškų naujadarų ir siūlė pakaitalus tuo metu "burbule" vartojamam "hot-dogui". Pateikė kelis galimus variantus, kurie skambėjo neįprastai ir kėlė juoką (na kokiam sveiko proto žmogui gali kilti mintis lietuvinti "hot-dogą ), bet vienas iš to sąrašo žodžių šiandien visai nebejuokingas, nes visi puikiai žino ką reiškia "dešrainis", daugumas vartojančių šitą žodį šiandien net nežino kaip jis atsirado Taigi tie "20+ etatų" gali ne visada sėkmingus naujadarus kurti. Ir jų pastangos dalies žmonių visada bus išjuoktos, ir atmestos kaip "nesąmonė", "nereikalingi". Bet dalis bus sėkmingi ir padės lietuvių kalbai likti lietuvių kalba, o ne aplinkinių kalbų mišraine.

Senu zodziu nieks nekeicia, o nauji man netampa labiau lietuviski del to kad juos sugalvojo kalbininkai, o ne tauta pereme is kitur naturaliai.

Nu va, su dešrainiu gerai apibendrinai darbą - iš 50 pasiūlytų žodžių, vienas prigyja. Na per metus. Ir taip pateisinama 20-30 etatų subinių trynimą. Tokį darbą turėtų daryti savanorystės principais ir tik vienas žmogus apskritai administruoti. Ir tai ženkliai mažesne apimtimi, nei dabar. Lietuvių kalba jau yra mišrainė. Arbata ar kava, lietuviški žodžiai ar ne? Ananasas? Bananas? Guma? Automobilis? Autobusas? Praėjus visą žodyną, iš ties unikalių žodžių pagal šaknį, tik lietuviams, bus mažoji dalis. Net prekybos istorija senuose laikuose tyrinėjama per žodyną.

Paėmus visą „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, bent 70 % ten esančių žodžių bus unikalūs lietuviški dariniai, arba tiesiogiai paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės, arba iš jų išvesti baltų prokalbėje ar pačioje lietuvių kalboje. Apie 20 % bus skoliniai iš senovinių kalbų (arbata, autobusas, automobilis), o likę <10 % – iš naujesnių (bananas, ananasas, kava). Didžiausios ne lotynų/graikų skolinių grupės bus slavizmai ir germanizmai, kurie kartu sudarys vos 2 % lietuvių kalbos žodyno. Šie skaičiai reiškia, kad lietuvių kalboje jokia šiuolaikinė kalba nedominuoja, o žodynas buvo formuojamas atsižvelgiant į senovės romėnų ir graikų indėlį į Europos kultūrą, tarsi pripažįstant, kad mes esam šių kultūrų tęsinys. Tokios kalbos kaip islandų ar suomių išvis neįsileidžia jokių skolinių, o anglų ir japonų kalbose dauguma žodžių yra skoliniai. Japonų kalboje dauguma žodžių yra pasiskolinti iš kinų kalbos, anglų kalboje – iš prancūzų (lotynų). Paėmus bent kiek labiau techninį anglišką tekstą kas antras ar kas trečias žodis bus vienaip ar kitaip prancūziškas ar atėjęs per prancūzų kalbą. O japonų kalba be kiniškų žodžių ilgesnio sakinio suregzti neįmanoma. Abi politikos, kai įsileidžiama labai mažai žodžių arba labai daug žodžių, lingvistine prasme yra lygiavertės, bet kultūrine prasme tai reiškia, kad šalis tampa kultūrine provincija, taip kaip 400 metų prancūzų valdoma Anglija. O nepriklausomos Lietuvos projektas kaip ir buvo siekis netapti kažkokia antrarūše kultūrine provincija šiaip jau.

Japonu kalboj daug anglizmo. WWII paliko savo pedsaka. Beer - beeru Bar - Ba

Žodis „baras“ yra prancūziškas, t. y. atėjęs per anglų kalbą, bet iš prancūzų kalbos. Kiti prancūziški žodžiai, atėję per anglų kalbą, sudarantys angliškų žodžių įspūdį: sportas, dizainas, menedžeris, lizingas, ofisas, failas, beisbolas, kompostas, čekis ir t. t. Čia neįtraukiant tokių kaip „kompiuteris“, kurie paimti tiesiai iš lotynų kalbos. Po 400 metų prancūzų valdymo iš anglų kalbos liko tik skeletas iš esmės.

Dauguma pas juos is anglu. As pats girdejau is japono Kotaro kur lietuviskai YT sneka, tai juokavo kad anglu kalbos daug. https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_g ... eigo_terms Is sito sarasiuko: koin rokkā beibī - coin locker baby

O be šitos lentelės japonų kalboj nebėra žodžių, kad angliški dauguma?