„227 000. Tai vienintelis šansas Lietuvai“ ()
Beveik pusė atvykusių žmonių iš trečiųjų šalių yra ukrainiečiai.
© Victor Moragriega (free to use) | https://www.pexels.com/photo/mysterious-shadow-cast-on-stairway-wall-29720937/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako nesuprantantis tam tikrų valdžios sprendimų vykdant šalies migracijos politiką. Anot jo, politikai įvardindami žmones atvykusius iš trečiųjų šalių grėsme elgiasi neatsakingai, o konkrečių argumentų pagrindžiant šį teiginį iš jų pusės – trūksta.
„Kalbant apie Lietuvos migracijos politiką, matome, kad yra tam tikrų dalykų, kurių galėtų ir nebūti. Suskaičiavome per paskutinius pusantrų metų, kad teisės aktai, kurie reguliuoja migracijos politiką, buvo keisti 8 kartus, kalbant apie ministro lygio įsakymą, Vyriausybės nutarimą ar įstatymą. Daugiausiai pernai dirbome su Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, kur kai kurie ribojimai buvo inicijuoti“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo P. Drižas.
„Mes, kaip verslas, visiškai suprantame valstybės politiką, kai yra sakoma, kad yra tam tikros grėsmės nacionaliniam saugumui. Tik norėtume ir išgirsti kokios tos grėsmės galėtų būti, arba kokios jos yra. (...) Iš politikų neišgirdome, kokios konkrečiai yra grėsmės, išskyrus bendrą trečiašalių (žmonių iš trečiųjų šalių – ELTA) skaičių“, – sakė jis.
|
P. Drižas pabrėžė, kad beveik pusė atvykusių žmonių iš trečiųjų šalių yra ukrainiečiai, o 200 tūkst. užsieniečių buvimas šalyje savaime nekelia grėsmės.
„Kaip pradedi žiūrėti į bendrą trečiašalių skaičių, iš jų beveik pusė, 80 tūkst., yra ukrainiečių, kurie negali sakyti, kad kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nors yra pavienių atvejų, kur kai kuriems buvo panaikinti leidimai gyventi dėl tam tikrų aspektų, susijusių su nacionaliniu saugumu“, – teigė TTLA generalinis sekretorius.
„Likusi dalis buvo jau iki karo, dar kita dalis atvažiavę naujai, bet ar sakyti, kad tokio skaičiaus buvimas, 200 tūkst., yra grėsmė nacionaliniam saugumui – mes manome, kad tai iš politikų (demonstruojamas – ELTA) neatsakingumas“, – pažymėjo jis.
TTLA generalinis sekretorius aiškino, kad politikai niekada neįvardino „horizontalių problemų“ dėl iš trečiųjų šalių atvykstančių gyventojų į Lietuvą.
„Mes suprantame, kad mūsų sektoriuje dirba daugiausiai trečiašalių ir natūralu, kad daugiausiai jų įdarbinęs sektorius neša atsakomybę. Saugumas tiesiogiai liečia ir mus pačius, įmones, visuomenę, bet niekada nebuvo įvardinta horizontalių problemų, išskyrus pavienius atvejus, kai buvo panaikinti leidimai gyventi ir pan.“ – aiškino P. Drižas.
„Politinė linija, kad reikia užkardyti bet kokiu būdu žmonių pratekėjimą, mums ji buvo nesuprantama“, – tvirtino jis.
Galiausiai P. Drižas teigė, kad skirtingi šalies ūkio sektoriai turės vis labiau pasitelkti darbuotojus iš trečiųjų šalių, nes vidaus gyventojų neužteks visų poreikių užtikrinimui.
„Sektorius, ir ne tik transporto, apskritai Lietuvos ūkis kuo toliau, tuo labiau bus imlus trečiųjų šalių žmogiškiesiems ištekliams, nes Lietuvoje visi šneka apie dramblį kambaryje, jog mūsų vidaus populiacija nepajėgus užtikrinti visų ūkio šakų poreikių“, – sakė TTLA generalinis sekretorius.
„Jeigu norime dirbti globaliai, pasaulinėse rinkose, mums neužteks vidaus žmonių tam“, – kalbėjo jis.
Migracijos departamento lapkričio 1-ąją pateiktas duomenimis, galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje iš viso turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių. Daugiausiai leidimų laikinai gyventi šalyje buvo išduoti darbo pagrindu – apie 116 tūkst.
.jpg){kind=tracking}
