„Klaidų ir tulžies kratinys.“ Dėl Lietuvos puolė į atlapus (2)
Užvirė diskusija apie Lietuvos ekonomiką.
© Mr.TinMD (CC BY 2.0) | https://www.flickr.com/photos/mr_t_in_dc/3415891618
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo „Facebook“ paskyroje pasipiktino Romo Lazutkos komentaru apie Lietuvos ekonomistų prognozes.
„Profesorius Romas Lazutka naujuosius metus pradėjo drabstydamasis purvais, skaitytojus vadindamas patikliais ir „provincialiais“, o ekonomistus dar prasčiau (nuoroda į originalų straipsnį komentare). Profesoriaus įprotis naudoti argumentus ne apie reikalo esmę, o prieš žmogų (ad hominem) girdėtas ne kartą („jei dirbi finansų institucijoje – apie pensininkų poreikius ir pensijų sistemas kalbėti negali“), bet aš užmerkiu į tai akis, tiek tos.
Tačiau šį kartą profesorius verčia sureaguoti, bandydamas paneigti teiginius apie Lietuvos progresą pasikinkydamas melą arba tiesiog padaręs grubią ekonominę klaidą. Referuodamas į ekonomistų susirūpinimą, kad produktyvumas auga lėčiau nei atlyginimai, profesorius pateikia produktyvumo statistiką realiais dydžiais (atsižvelgus į kainų ir perkamosios galios skirtumus), o atlyginimus – nominaliais (neatsižvelgiant į kainų skirtumus) ir padaro populiarią išvadą, kad algos išaugo nepakankamai.
|
Neįsižeiskite profesoriau, bet tokios klaidos nepadarytų studentai išklausę makroekonomikos pagrindų paskaitas, jums tai patvirtins ir sąžiningi jūsų kolegos.
Lyginant obuolius su obuoliais – nominalus dydžius – matome, kad Lietuvos atlyginimų dalis BVP struktūroje pakilo virš ES vidurkio ir yra rekordinėse aukštumose. Ne daug kas nori girdėti, kad spartus atlyginimų augimas gali turėti ir neigiamų šalutinių pasekmių, bet akademikui populiarią nuomonę pagrįsti ekonominės logikos klaidomis yra bent jau neetiška.
Be to, profesorių suerzina ir ekonomistų teiginiai, kad lietuviams ir paskutiniai metai, ir dešimtmetis, ir ketvirtis amžiaus buvo kaip niekad sėkmingas (teigiama, kad čia nieko ypatingo, nes daugelis pasaulio valstybių nuolat progresuoja). Bet niekas ir nesako, kad čia buvo „tiesiog progresas“, o atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos BVP, eksportas, gyventojų pajamos, perkamoji galia augo ne šiaip, bet daugiau nei visose kitose regiono valstybėse. Ir ypač lyginant su tomis, kurios nesugebėjo ištrūkti iš Rusijos orbitos ir priartėti prie Vakarų valstybių. Feisbuke Romo skaitytojai kritikuoja mano argumentus ir bando įtikinti – pusę komentaro parašoma kirilica – apie tai, kodėl Lietuvoje geriau buvo gyventi 1980-aisiais. Taip, kai kam turbūt buvo, bet tai nesukuria pagrindo menkinti dabartinį visos Lietuvos ekonominį ir socialinį progresą (ypač įterpiant rusiškus aforizmus).
Pabaigai, aš tikiu, kad visi – nuo politikų iki akademikų bei visų kitų ekspertų – viešoje erdvėje visų pirma gali diskutuoti mandagiai ir pagarbiai. Net jei ne visada pavyksta remtis faktais ir moksliniais argumentais. To ir linkiu jums šiemet.
Klaidų ir tulžies kratinys ČIA“, – rašo Nerijus Mačiulis.
