„Pralaužus frontą, Lietuvos vėliava ten bus.“ Keliamos Vakarų armijos ()
„Mes kalbėtume su sąjungininkais ir su partneriais.“
.png)
© Training Ukraine's volunteer army (stop kadras) | https://www.youtube.com/watch?v=6hKIvMRpeAA&list=PL_vlwQEsZAbySOc9njM_ZxqULmgEwnhdZ&index=8
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei Rusiją pralaužtų frontą ir Kyjivas prašytų siųsti karius į Ukrainą, Lietuva dėl šio sprendimo tartųsi su sąjungininkais, sako Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Mes kalbėtume su sąjungininkais ir su partneriais, kaip tai atrodo, ir su Ukraina kalbėtume, kaip tai atrodo. Priminsiu, kad po Paryžiaus viršūnių susitikimo, kai prezidentas Macronas, pasikvietęs taip pat ir Lietuvos prezidentą, kalbėjosi apie iniciatyvą savo karinį dalyvavimą išplėsti Ukrainoje įvairiomis formomis, tai Lietuva neatmetė tos galimybės“, – LRT televizijai sakė ministras.
„Bus toks klausimas – aš neabejoju, kad Lietuvos vėliava ten bus“, – pažymėjo jis.
Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, jog tai būtų proga Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) parodyti, jog Lietuva ne tik naudojasi teikiamomis garantijos, bet ir pati prisideda prie regiono saugumo.
|
„Lygiai taip pat ir dabar reikia kalbėtis, kas tai būtų, kaip tai atrodytų, atsispiriant nuo pozicijos, kuri yra labai aiški, konkreti, taip pat ir JAV administracijai būsimai siunčiama – Lietuva yra ir saugumo regione davėja, ne vien tik gavėja“, – kalbėjo K. Budrys.
„Mes ne vien tik prašome: duokite mums čia, dislokuokite ir panašiai. Mes prisidedame aktyviai ne tik diplomatinėmis priemonėmis, bet ir kitomis priemonėmis prie saugumo užtikrinimo“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad metų pradžioje Prancūzijos vadovas pareiškė, jog neatmestų sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Politikas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti, tačiau tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Po šių pareiškimų Aljanso šalių gretose kilo debatas dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias karių misijas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas duodamas interviu vienam televizijos kanalui patvirtino, kad šiuo metu vyksta derybos dėl galimybės į Ukrainą atsiųsti taikdarių iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.
„Šios iniciatyvos ėmėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir manau, matėte, kad prieš kelias dienas Jungtinės Karalystės premjeras susitiko su prezidentu Macronu ir jie aptarė šį klausimą.
Šiandien nenorėčiau leistis į smulkmenas. Tokios konsultacijos vyksta. Galiu patvirtinti, kad šios derybos tęsiasi ir be jokios abejonės yra labai svarbu, kad jos taptų tam tikrų saugumo garantijų dalimi“, – kalbėjo jis.
A. Jermakas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinė Ukrainos saugumo garantija tebėra pilnateisė šalies narystė NATO.
Leidinys „The Telegraph“ remdamasis iš savų šaltinių gauta informacija pranešė, kad JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas aptarė galimybę po to, kai būtų sudaryta taikos sutartis, atsiųsti savo karių į Ukrainą, kur šie vykdytų taikdarių misiją.
![[ŽT] „Google“ tarė – TAIP. Lietuvai pavyko. Smūgis Rusijai](/photo/202501/09/18/thumb_460467__1.jpg)
.jpg)
.png)
.png)