„Nelaukite. Daužys iš oro.“ Suomija perspėjo Lietuvą ()
„Tai yra pasirengimo stadija.“
.png)
© Joyous Travel (stop kadras) | https://www.youtube.com/watch?v=Q8A__CjIpS0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pokalbio metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas kalbėjo apie pasiruošimą sostinės gynybai karo atveju, biurokratiją sprendžiant klausimus dėl didesnių projektų.
– Pradėjome kalbėti šiek tiek apie karinius reikalus, tai pratęskime. Jūs neseniai grįžote iš Ukrainos, iš Kijevo, kur buvo susitikęs su meru Kličko, matėte turbūt išskirtinį Kijevo savivaldybės vaidmenį apginant miestą karo pradžioje. Ko gero, negalima sakyti, kad meras vadovavo gynybai, bet buvo arti to – matėme, kaip savivaldybė dalyvavo statant barikadas ir t.t. Žiūrint iš mero varpinės, ar jūs pats jau turite vaizdinį, kaip atrodytų Vilniaus miesto gynyba?
– Kijevas yra svarbu, bet mums daug artimesnis yra Charkivo pavyzdys, nes miesto lokacija prie sienos yra panašiu atstumu.
– Iš esmės per haubicos šūvį.
– Būtent. Todėl Charkivo patirtis mums yra artimesnė, kalbant apie pavojų. Žinoma, Kijevas buvo miestas lyderis, kuris tą lokalią gynybą organizavo. Užpuolimo pradžioje pasimetimo, aišku, buvo daug, bet greita reakcija nesėdint ir nelaukiant, ką pasakys kariuomenė apie miesto gynybos organizavimą, miestui tikrai padėjo atsilaikyti. Tai čia yra ta sėkmės istorija, kad savivalda nesėdėjo ir nelaukė, o ėmėsi aktyvių veiksmų. Panašių veiksmų imamės ir mes, liepą Vilnius pristatė savo gynybos politikos planą, kurį sudaro dvi dalys. Viena jų skirta teikti pagalbą gynybai suprantant, kad visą gynybą organizuoja kariuomenė ir specialiosios pajėgos.
|
– Turbūt skaitėte kariuomenės vado, sakyčiau, epochos interviu, kuriame jis kalba apie totalią visuotiną gynybą, kur kiekvienas yra karys ir kiekvieno vaidmuo yra svarbus.
– Daug dalykų jau yra padaryta. Tos pačios komendantūros – mes turime Vilniuje pusę visų Lietuvoje užsiregistravusių savanorių į komendantūras. Tai yra pasirengimo stadija.
– Sakote, kas antras užsiregistravęs yra vilnietis?
– Taip, tikrai aktyviai žmonės registravosi ir dabar mes turime kartu su Šaulių sąjunga, su kariuomene, su savivaldybe užtikrinti, kad jie visi būtų pakviesti, jų kompetencijos įvertintos ir viskas sustyguota taip, kad atėjus dienai X visi aiškiai pagal savo algoritmą veiktų.
– Vaizdinį jūs jau turite.
– Pagalba koordinuojant komendantūrų veiklą yra vienas iš mūsų gynybos priemonių plano elementų.
– Ko Charkivas jus labiausiai išmokė?
– Charkivas iš esmės pasakė, kad labai svarbu oro gynyba. Aišku, mes nenupirksime priešlėktuvinių gynybinių sistemų ir nepastatysime.
– Tai ne savivaldybės reikalai.
– Taip. Bet, pavyzdžiui, kontrmobilumo priemonių parko įrengimą mes darome savarankiškai, priėmėme tokį sprendimą, nes nesam tiesiogiai pasienio savivaldybė. Kariuomenė ir KAM aprūpina tiesiogiai, kas turi su sienas su Baltarusija ar Kaliningrado sritimi. Šiuo atveju Vilnius įsigyja savo kontrmobilumo priemones, mes esame susižymėję ir indentifikavę visus įvažiavimo kelius į Vilnių nuo smulkių miško keliukų. Yra daugiau nei 20 tokių vietų.
– Turite omeny visą pietryčių pusę?
Taip. Buvo patarimas iš Charkivo: „Nelaukite, net jeigu daužys iš oro, bet turėkite kontrmobilumo priemones, kurios padėtų laimėti kariuomenei laiko pasiruošti“.
– Savivaldybė iš savo biudžeto darys kontrmobilumo priemones?
– Visas mūsų gynybos plano įgyvendinimas kitąmet kainuos 2,7 milijono eurų. Vienas pirkinių yra šitas, yra ir kitos priemonės. Pastebim, kad kuo daugiau gyventojai turi informacijos, tuo visuomenėje daugiau ramybės. Matom, kad padėtis fronte Ukrainoje pablogėjo ir tuoj pat turime daugiau laiškų, daugiau skambučių ir pan. Ruošiame ir mobiliąsias aplikacijas. Kijevo pavyzdys: turėjo miesto aplikaciją, kuri buvo skirta komunalinių reikalų sprendimams, sąskaitų apmokėjimui, viešojo transporto tvarkaraščių pažymėjimui. Dabar tai veikia kaip pavojaus pranešimų platforma, padedanti gyventojams užtikrinti saugumą. Vilnius tokią platformą paleis kitais metais.
– Ukraina, nepaisant karo, turi turbūt vieną stipriausių E-Vyriausybių visoje Europoje. Tai yra unikalu, beveik visos jų paslaugos yra elektroninėje erdvėje. Manau, kad Lietuva šioje vietoje dar turėtų ko pasimokyti visom prasmėm.
– Kaip tik su meru Kličko kalbėjom apie tai ir jis pripažino, kad čia ne iš gero gyvenimo, jie tiesiog buvo priversti tą daryti. Norint, kad miesto gyvenimas nesustotų, kad paslaugos toliau būtų teikiamos, visa informacijos pateikimo platforma buvo perkelta į elektroninę erdvę. Bet tai funkcionuoja labai puikiai. Didžiausias iššūkis – kibernetinės atakos, kurias jie patiria kiekvieną dieną: bandymai įsilaužti, nulaužti sistemas ir pan. Tai viena iš pamokų, kad reikia turėti alternatyvias fiziniam bendravimui priemones, kurios prireikus suveiktų. Ir taip pat priedangos oro pavojaus atveju. Gyvenom gan ramiai ir, žiūrint į paskutinį dešimtmetį, iš Lietuvos konteksto neišsiskyrėm, turėjom apie 50 proc. registruotų priedangų.
– Apie 50-čiai procentų gyventojų formaliai, nes realiai niekas nebandė jų ten sutalpinti.
– Pagal vienam žmogui tenkančią kvadratūrą, sakykim taip. Tai pirmiausia mes inventorizavom visas požemines patalpas, pradedant daugiabučiais namais, visais pusrūsiais, visais parkavimo pastatais. Ir šiandien mes turim padengtą visą Vilnių per visas seniūnijas, kur, esant reikalui, galėtume pasakyti, kad už tiek ir tiek metrų yra priedanga, kur jūs galite pasislėpti. Tas jau padaryta, identifikuota ir nuo kitų metų su Vyriausybės pagalba pradėsime skirti pinigus tų priedangų patobulinimui. Žiūrėsime, ko trūksta – ar antro išėjimo, ar ventiliacijos, ar dar kažkokių dalykų, kad iš tikrųjų tą visą priedangos tinklą turėtume. Tai vėlgi pavyzdys iš Suomijos, jie tą dalyką darė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kai nuvažiavome pas juos ir pradėjome šnekėtis, jie sakė: „Išnaudokite tai, ką dabar turite po žeme. Nes jeigu bandysite kurti savo priedangos slėptuvių tinklą nuo nulio, laiko ir pinigų prasme prarasite bet kokį pagreitį. Susitvarkykite, ką turite po žeme šiuo momentu“.
– Priedanga iš esmės nėra sudėtingas dalykas, tam tinka ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Slėptuvė jau turi turėti oro filtravimą, vandens, maisto atsargas ir t.t. O esant kažkokiam oro pavojui nusileisti į požeminę aikštelę ar pereiti į kitą gatvės pusę, kur tokia yra, nebūtų problema?
– Būtent. Kai buvau Kijeve, kaip tik naktį buvo ataka, reikėjo iš lovos greitai išsiristi ir visa evakuacija vyko į viešbučio parkingą, kur buvo atskiros erdvės sukurtos tam, kad išlauktum tą laiką. Tai būtent toks ir yra tikslas per ateinančius metus turėti užtikrinimą, kad tos priedangos kuo efektyviau užtikrintų saugumo reikalavimus.
.jpg)
.png)
.png)
.png)
.png)