Kalba visa Lenkija: „Lietuva pasiruošusi ištraukti kištuką“ ()
Esame pasirengę visiems scenarijams, sako ministras.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuva pasiruošusi ištraukti kištuką. Rusijos Lietuvai nebereikia. Apie tai kalba visa Lenkija.
Baltijos šalys šiam momentui ruošėsi 15 metų. Lietuva, Latvija ir Estija yra pasirengusios atjungti savo elektros sistemas nuo BRELL sistemos, perkeliant jas į Europą. Sistemoje, kurios pavadinimą formuoja pirmosios dalyvaujančių šalių raidės, liks tik Rusija ir Baltarusija.
„Esame pasirengę visiems scenarijams. Mūsų visuomenės gali būti ramios, viskas kontroliuojama“, – po susitikimo, kuriame dalyvavo Lenkijos klimato ir aplinkos ministerijos vadovo pavaduotojas KrzysztofasBolesta, patikino Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis patikino, kad kol kas jokių Rusijos provokacijų ar bandymų susilpninti bent vienos iš trijų šalių energetikos sistemas neužfiksuota.
|
„Gali būti, kad tokie įvykiai įvyks artėjant sinchronizacijai. Esame tam pasiruošę“, – patikino Latvijos klimato ir energetikos ministerijos vadovas, kurį cituoja agentūra BNS.
Estijos klimato reikalų ministrė Yoko Alender patikino, kad sinchronizacijos procesas niekaip nepaveiks vartotojų.
Lietuva, Latvija ir Estija palieka BRELL sistemą
2025 metų vasario 8 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos turi būti atjungtos nuo Rusijos IPS/UPS sistemos, o po dienos – sinchronizuotos su Vakarų Europos sistema. Pasiruošimas šiam procesui truko 15 metų.
Lietuvos energetikos ministerija pranešime pabrėžė, kad „Lietuva, Latvija ir Estija turi pakankamai pajėgumų ir išorinių jungčių, tokių kaip „EstLink-1“, „NordBalt“ ir „LitPolink“, kad galėtų sujungti savo sistemas su Europa“.
„Prie Baltijos sistemos prijungti saulės ir vėjo energijos projektai pastaraisiais metais padidino gamybos pajėgumus“, – teigiama BNS cituojamame dokumente.
Saugumo sumetimais Lietuva praėjusią savaitę sustiprino Alytuje esančio energetinio tilto su Lenkija „LitPol Link“ saugumą. Šiuo metu už jos apsaugą atsakinga Lietuvos viešojo saugumo tarnyba. Iki šiol tai darydavo privati įmonė.