Už kiekvieną kilometrą – bauda? Visi apstulbę. Kas vyksta Lietuvoje  (2)

Privalo įdiegti tinkamus mechanizmus.


Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© 0532-2008 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/traffic-jam-automotive-row-688566/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lietuva planuoja įvesti „spūsties mokestį“. Tai numatyta ES direktyvoje.

Šiuo metu kelių mokestį Lietuvoje moka įmonės, eksploatuojančios sunkesnes transporto priemones. Tačiau laikui bėgant galėtų būti įvestas spūsčių mokestis, kurį mokėtų ir lengvieji automobiliai. Spūsčių mokestį siūlo Vietos savivaldybių asociacija, tačiau Lietuvos Susisiekimo ministerija tam neprieštarauja, juolab kad jis numatytas ir atitinkamoje Europos Sąjungos (ES) direktyvoje.

Jei pasiūlymai bus įgyvendinti, lengvieji automobiliai už kelionę tam tikrais kelių ar gatvių ruožais turėtų mokėti iki 0,61 euro už kilometrą.

Šiuo metu derinamas Susisiekimo ministerijos parengtas vyriausybės sprendimo projektas „Dėl kelių rinkliavų tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Naujuoju teisės aktu siekiama nustatyti kelių rinkliavų tarifų nustatymo, taip pat infrastruktūros ir išorinių sąnaudų (anglies dioksido (CO2) išmetimo sąnaudų) apskaičiavimo tvarką.

Savo poziciją dėl projekto išreiškė ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Ji neturėjo jokių pastabų ar rekomendacijų, tačiau pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės pasiūlymą dėl spūsčių mokesčio įvedimo, susijusį su būsimu įstatymo projektu. Ši savivaldybė siūlo apsvarstyti, ar, tobulinant kelių rinkliavų sistemą, piko valandomis didžiuosiuose miestuose tam tikruose įvažiavimuose ir išvažiavimuose reikėtų įvesti spūsčių mokesčius, vadovaujantis atitinkama ES direktyva.

„Gigabyte RTX 5080 Gaming OC“: Galijotas prieš Dovydą

Šiandien koncentruosimės į „Gigabyte RTX 5080 Gaming OC“ naudojamą aušinimo sistemą.

Išsamiau

„Mokestis turėtų sumažinti eismo srautus piko valandomis judriausiuose kelių ruožuose, o surinktos lėšos galėtų būti panaudotos papildomų jungčių tiesimui iš dalies finansuoti“, – teigia Klaipėdos rajono savivaldybė.

Minėta ES direktyva leidžia ES šalims nustatyti spūsčių mokestį bet kurioje savo kelių tinklo dalyje, kurioje susidaro spūstys.

Mokestis gali būti taikomas tik tuose kelių ruožuose, kuriuose dažnai susidaro spūstys, ir tik tais laikotarpiais, kai jos dažnos. Pagal direktyvą valstybės narės gali atleisti mikroautobusus, vietinius ir tolimojo susisiekimo autobusus nuo spūsčių mokesčių, siekdamos paskatinti naudotis viešuoju transportu.

 

Pajamos iš spūsčių mokesčių turi būti naudojamos spūsčių problemai spręsti arba tvariam transportui ir judumui apskritai plėtoti. Valstybės narės privalo įdiegti tinkamus mechanizmus spūsčių mokesčių poveikiui stebėti ir mokesčių dydžiui peržiūrėti. Direktyvoje taip pat numatyti „baziniai spūsčių mokesčiai“.

Priklausomai nuo to, ar spūstys susidaro miesto, ar priemiesčio kelyje, lengviesiems automobiliams bus taikomas nuo 0,237 euro iki 0,61 euro už 1 km mokestis. Sunkiasvorėms transporto priemonėms šio mokesčio suma yra iki 2,9 karto didesnė.

Sprendžiant iš naujienų portalui „tv3.lt“ atsiųsto komentaro, Susisiekimo ministerija neprieštarautų naujo spūsčių mokesčio įvedimui.

LR Susisiekimo ministerija priminė, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimai įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybė taip pat patvirtino kelių rinkliavų tarifų nustatymo metodiką, pagal kurią kelių rinkliava susidės iš dviejų komponentų – infrastruktūros ir išorinių sąnaudų, t. y. anglies dioksido (CO2) išmetimo sąnaudų.

 

„Šiame kontekste spūsčių mokestis galėtų būti taikomas kaip viena iš reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, piko valandomis ribojant senesnių ir labiausiai teršiančių automobilių patekimą į tam tikras miesto gatves“, – teigė ministerija.

Naujoje valdančiosios koalicijos sutartyje raginama „gerinti kelių būklę visoje Lietuvoje“ ir „skubiai ieškoti lėšų“ šiam tikslui.

Be to, valdančiosios partijos įsipareigojo įgyvendinti socialiai orientuotą, finansiškai tvarią politiką ir „šiuo tikslu kasmet nuosaikiai ir nuosekliai didinti per biudžetus perskirstomą proporcingą BVP dalį“.

Norint padidinti šią dalį, reikia surinkti daugiau mokesčių. Tam reikia arba didinti pačius mokesčius, arba didinti juos mokančių piliečių ir įmonių skaičių, praneša „tv3.lt“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(1)
(12)
(-11)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (2)

Susijusios žymos: