Lukašenka trina rankas. Lietuva bejėgė. Šalis paralyžiuojama ()

2025-12-11

© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Alexander_Lukashenko_2022.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

„Spalio mėnesį Lietuva uždarė sieną su Baltarusija. Tai buvo ribojantis atsakas, tačiau Lietuvai greitai teko nusileisti, nes Baltarusija neleido Lietuvos vežėjams išvykti iš jos teritorijos. Iš daugiau nei tūkstančio sunkvežimių dalis buvo paleista, tačiau dalis liko Baltarusijos pusėje. Tai vežėjams sukelia labai dideles išlaidas, nes Baltarusija nurodė sunkvežimius už papildomą mokestį nugabenti į specialią vietą. Be to, kai sunkvežimiai stovi stovėjimo aikštelėje, jie neuždirba jokių pinigų“, – pabrėžia Aleksandra Kuczyńska-Zonik.

Problemų su Baltarusija sprendimo paieškos daro įtaką ir Lietuvos vidaus politikai. Trečiadienį prie Lietuvos Seimo vyko vežėjų protestas kuriame buvo reikalaujama kitokių užsienio politikos sprendimų Baltarusijos atžvilgiu.

„Uždarant sieną, Lietuvos valdžios tikslas buvo reaguoti į Baltarusijos politiką, tačiau de facto nukentėjo Lietuvos įmonės. Nėra paprasto būdo reaguoti į kontrabandinius balionus. Lietuva konsultavosi su Europos Komisija dėl įvairių būdų kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Buvo pasiūlyta įtraukti „Frontex“ į sienų apsaugą. Lietuva demonstruoja, kad bando koordinuoti savo atsaką tarptautiniu, Europos lygmeniu. Tačiau kol kas nėra realaus būdo užkirsti kelią Baltarusijos veiksmams“, – pabrėžia ekspertė.

Lukašenkos politinė prekyba. „Jis gali kitaip žaisti su Lenkija“

Šiame kontekste kyla klausimų dėl Lenkijos vaidmens ir pozicijos. Nors Lenkija, žinoma, pabrėžia solidarumą su Lietuvos valdžia, pastaruoju metu ji taip pat vykdo savo politiką Minsko atžvilgiu. Natūralu ir suprantama, kad Lenkijos valstybė pirmiausia vadovaujasi savo interesais. Tačiau tuo pat metu Baltarusija dalyvauja instrumentinėse, politinėse derybose.

Lukašenka žino, kurie interesai yra ypač svarbūs Lenkijai, ir tai buvo akivaizdu lapkritį, kai Varšuva nusprendė atidaryti daugiau sienos perėjimo punktų rytuose.

„Baltarusija mato, kad gali kitaip elgtis su Lenkija, nes ten gyvena lenkų mažuma. Lietuvos naratyve apie lietuvių mažumą visiškai neužsimenama. Lenkijos atveju mažumos atstovai yra tam tikra prasme įkaitai Baltarusijos politikoje, o Lenkijos politika reaguoja į jų poreikius“, – komentuoja Kuczyńska-Zonik.

„Kita vertus, Lietuva yra mažesnė šalis, o Baltarusija ieško tolesnių agresyvių veiksmų, kurie leistų jai daryti spaudimą. Ji mato, kad balionai veikia, todėl šie išpuoliai tęsiasi“, – tęsia ji. Tai vyksta tuo metu, kai Varšuva siekia paleisti politinius kalinius ir palaikyti tarptautinę prekybą su Baltarusija.

„Deja, tai neigiamai veikia mūsų bendradarbiavimą ir vienybę, tačiau, deja, tokia yra realybė, kad Baltarusijos režimas ieškos spragų mūsų sistemose ir Lenkijos bei Lietuvos bendradarbiavime“, – apibendrina Aleksandra Kuczyńska-Zonik.

Į pradžią

Pilnas straipsnis

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interia

Aut. teisės: MTPC

(1)

(2)

(-1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()