Iš Baltijos šalių – tiesiai į frontą Ukrainoje: štai kaip veikia rusų verbavimo tinklas (Video) ()
Skleidžia emocingus vaizdo įrašus.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=5EwAnAF3D8g&t=281s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šia aktualia ir išsamia analize apie hibridines grėsmes Baltijos šalyse savo „Facebook“ paskyroje dalijasi pilietinio aktyvumo grupės narė Vilma Fiokla. Autorė atskleidžia prorusiško pogrindžio veikimo metodus, finansines schemas ir būdus, kuriais bandoma daryti įtaką mūsų regiono saugumui. Fiokla ragina visuomenę neprarasti budrumo ir suprasti, kaip už nekaltų „Telegram“ pranešimų slepiasi organizuota priešiškų struktūrų veikla.
Prorusiškas pogrindis Baltijos šalyse: informacijos rinkimas, verbavimas ir šešėlinis finansavimas
Veiklos centras – Ryga ir Vilnius
Baltijos šalys, ypač Latvija, kur rusų kalba daugeliui tebėra kasdienio bendravimo priemonė, tapo ne tik propagandos taikiniu, bet ir praktinių hibridinių operacijų lauku. Čia kuriami informatorių tinklai, vykdomas verbavimas į karą Ukrainoje bei plėtojamos finansinės schemos, kurios veda pas kuratorius Rusijoje. „Antifašistais“ prisistatanti grupė per „Telegram“ kanalus buria bendraminčius, renka duomenis apie NATO pajėgų judėjimą, seka Ukrainos pabėgėlius bei Rusijos emigrantus, o dalį asmenų bando nukreipti į frontą.
|
Dvigubas veiklos veidas Viešojoje erdvėje šis judėjimas skleidžia emocingus vaizdo įrašus apie tariamą „rusofobiją“ bei „nacizmą“ regione, ragina „atpažinti priešus“ ir kaltina vietos valdžią bei Vakarus. Tačiau vidiniuose susirašinėjimuose verda kitas darbas – teikiamos smulkios ataskaitos apie žmones ir strateginius karinius objektus. „Telegram“ kanalas veikia kaip vitrina, už kurios slepiasi nevienalytė grandinė: nuo taksi vairuotojų iki bankrutuojančių verslininkų ar radikalizuotų ideologinių šalininkų, dirbančių Kremliui.
Dvi pagrindinės veiklos kryptys: stebėjimas ir bauginimas
Stebėjimas. Baltijos šalyse gyvenantys asmenys fiksuoja karinės technikos judėjimą, NATO pratybų logistiką, bazes bei transporto srautus. Informacija perduodama per tarpininkus. Nors tai dažnai pateikiama kaip „paprasti pastebėjimai“, karo logika aiški: net smulkiausia detalė, įdėta į sistemą, tampa žvalgybine informacija.
Žmonių sekimas. Vykdoma Ukrainos pabėgėlių ir paramą Ukrainai teikiančių aktyvistų paieška. Renkami vaizdai iš parduotuvių vaizdo kamerų ar socialinių tinklų, tikrinami asmeniniai duomenys, o vėliau surinkta medžiaga keliauja Rusijos struktūroms. Toks „buitinis“ skundimas turi realių ir pavojingų pasekmių.
Verbavimas į karą. Tinklas taip pat užsiima asmenų verbavimu kariauti Ukrainoje Rusijos pusėje. Veikiama pagal nustatytą schemą: internetu pasiūloma nelegaliai kirsti sieną, susisiekti su asmenimis Pskovo srityje ir vėliau su „palyda“ vykti į karinį komisariatą pasirašyti sutarties.
Agentūrinio tinklo valdymas ir finansai. Judėjimą koordinuoja Maskvoje gyvenantys asmenys, dažnai kuriantys „persekiojamų disidentų“ įvaizdį. Sprendimų ir finansavimo centras visada yra už šalies ribų. Lėšos tinklą pasiekia per kriptovaliutas ir kelių pakopų tarpininkus, todėl vykdytojams tenka palyginti nedidelės sumos. Tokia sistema mažina riziką organizatoriams: sulaikius vykdytoją, grandinė nutrūksta nepasiekusi centro.
Vadinamoji „Trojos arklio“ grėsmė Baltijos šalyse yra reali. Internetinė politinė veikla virsta konkrečiais veiksmais: stebėjimu, skundimu ir finansavimu. Kai kurie „naudingi idiotai“ galiausiai patys tampa sistemos aukomis – iš pradžių ieškoję prasmės ar vaidmens, jie lieka kare, kurio nebegali palikti. Demokratinės valstybės privalo reaguoti griežtai, kad užkirstų kelią šioms grėsmėms, kartu išlaikydamos balansą tarp saugumo ir laisvės.
Parengta pagal centro „Dosje" tyrimą.
