„Smogiame“ taip, kaip JAV Venesuelos prezidentą išgąsdino.“ Kas vyksta Lietuvoje ()
Lietuvos politikai ir verslas atsigręžė į gynybos ir saugumo pramonę.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=5EwAnAF3D8g&t=281s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Netylant geopolitiniam triukšmui bei neblėstant įtampai dėl šalies ir regiono saugumo, Lietuvos politikai ir verslas atsigręžė į gynybos ir saugumo pramonę.
Aukščiausi šalies pareigūnai pernai kalbėjo apie galimus Lietuvos gynybos pramonės ryšius su Japonijos, Ukrainos, Izraelio, Švedijos gamintojais. Tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė įžvelgė didelį Lietuvos įmonių potencialą bendrauti su Japonija, o Izraelyje su šalies įmonėmis aptarė galimybes Lietuvoje gaminti raketas „Spike“, amuniciją, bendras dronų ir antidronų sistemas.
E. Grikšas kartu su Lietuvos gynybos pramonės atstovais gruodį Stokholme kvietė bendradarbiauti švedų koncerną „Saab“.
|
„Investuok Lietuvoje“ pernai pritraukė 31 tiesioginę užsienio investiciją, bet, anot E. Čivilio („Investuok Lietuvoje“ vadovas), iš jų gynybos pramonės įmonių kol kas vienetai.
Su gynybos pramonės investuotojais dirba atskira „Investuok Lietuvoje“ komanda, kuri analizuoja įmonių dokumentus bei „gaudo“ potencialių investuotojų vadovus įvairiose parodose. Tai vienas būdų, kaip mėginama sudominti investuotojus, kurie patys galimybių plėstis čia kol kas nesvarstė.
„Mūsų veikimas paremtas 90 proc. pasiruošimu ir analize. Tada jau „smogiame“, kaip JAV Venesuelos prezidentą išgąsdino“, – BNS teigė agentūros vadovas.
2025-ųjų pabaigoje ministerijos atstovai prasitarė apie dvylika potencialių investuotojų, su keliais jų susitarimai jau pasiekti, pavyzdžiui, dėl „Leopard“ tankų surinkimo Lietuvoje.
E. Čivilis sako, kad toliau pokalbiai vyksta su dešimtimi įmonių, iš jų pusė susijusios su karine gamyba – tai Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, Kanados įmonės. Jis viliasi, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį bus pasirašytos penkios investicijų sutartys, dalis kurių, tikėtina, ir su saugumo pramonės įmonėmis.
„Kartais derybos su potencialiais investuotojais pasibaigia greičiau ar užtrunka ilgiau. Procesas vyksta, daug atskleisti negaliu, nes tai derybiniai procesai“, – BNS pripažino ministras E. Grikšas.
Savo ruožtu E. Čivilis mano, kad artimiausioje ateityje saugumo pramonės investicijos bus vienos svarbiausių, o Lietuva joms bus patraukli pirmiausia dėl savo geografinės padėties.
„Užsienio investicijos akumuliuojasi. Esminis pokytis, kad tas lūžis (gynybos pramonėje – BNS) įvyko pernai ir tą rezultatą tik šiemet pamatysim, ar tai į kažką konvertavosi“, – teigė jis.