Lietuva brangesnė už Vakarus? „Eurostat“ atskleidė karčią tiesą apie mūsų maisto kainas ()
Nors oficiali statistika apie augančius atlyginimus turėtų nuteikti optimistiškai, realybė prie prekybos centrų kasų pasakoja kitą istoriją.
© Phillip Pessar, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Fresco_y_Mas_Miami_-_Great_Prices.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuva išgyvena istorinį lūžį – iš šalies, kurioje „viskas pigu“, sparčiai tampame regionu, kuriame maisto kainos jau lenkia Europos Sąjungos vidurkį ir net kai kurias turtingiausias Vakarų valstybes. Tai reiškia, kad lietuvio krepšelis kai kuriais atvejais kainuoja brangiau nei vokiečio ar prancūzo, nors jų pajamų „pagalvė“ yra kur kas storesnė.
„Nostalgija“ už 400 eurų: nauja realybė piniginėse
Jei prieš kelerius metus keturių asmenų šeima maistui per mėnesį skirdavo apie 400 eurų, šiandien tokie skaičiai atrodo lyg tolima praeitis.
Finansų specialistų vertinimu, dabartinė bazinė išlaidų norma svyruoja tarp 600–800 eurų, o bent retkarčiais apsilankant kavinėse ar užsisakant maistą į namus, suma nesunkiai peršoka 1000 eurų ribą.
|
Mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams tai nebėra skonio reikalas – tai tampa griežto ribojimo klausimu, kai brangesni produktai keičiami pigesniais analogais, o spontaniški pirkiniai tiesiog išnyksta.
Maistas „suvalgo“ penktadalį pajamų
Ekonomistai pastebi pavojingą tendenciją: maistui Lietuvoje tenka beveik penktadalis visų namų ūkio išlaidų. Tai gerokai daugiau nei senosiose ES valstybėse. Kol vokiečiui ar prancūzui likusi pajamų dalis leidžia daugiau investuoti į laisvalaikį, paslaugas ar taupymą, lietuvis didelę dalį savo uždarbio „palieka lėkštėje“.
Kai kainų lygis pasiekia Vakarų Europos standartus, o pajamos vis dar vijimosi stadijoje, didžiausią naštą pajunta pažeidžiamiausios grupės: pensininkai ir minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai.
Ar tapsime Skandinavija be jų atlyginimų?
Naujausi „Eurostat“ duomenys yra negailestingi – Lietuva jau oficialiai viršijo ES maisto kainų vidurkį. Skirtumas su kaimynine Lenkija tampa vis ryškesnis, o tai skatina ne tik socialinę įtampą, bet ir pirkėjų srautų nutekėjimą per sieną.
Klausimas „ar tai juntama“ jau seniai nebeaktualus. Šiandien pagrindinis klausimas – kiek ilgai tokia disproporcija tarp kainų ir realios perkamosios galios bus tvari, kol vartojimas nepradės drastiškai smukti.
.png)
