Po Ukrainos – Baltijos regionas? Nerimą kelianti ataskaita iš Lietuvos ()
Jei tarp Ukrainos ir Rusijos būtų sudarytos laikinos paliaubos, Lietuvos žvalgybos tarnybos mano, kad Maskva būtų pasirengusi riboto masto ginkluotam konfliktui Baltijos jūros regione per 3–5 metus.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_Zapad_2017_%28Proving_Ground_Luzhsky%29_04.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ataskaitoje taip pat įvertinta, kad didelio masto konfliktas su NATO galėtų kilti per 6–10 metų. Tarnybos taip pat atkreipė dėmesį į GRU veiklą.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) duomenimis, jei karas Ukrainoje tęsis, Rusija per 6–10 metų bus pasirengusi riboto masto konfliktui regione.
Tačiau jei būtų sudarytos laikinos paliaubos, Rusija galėtų būti pasiruošusi per 3–5 metus.
Pasak ataskaitos autorių, blogiausiu atveju Rusija galėtų būti pasiruošusi riboto masto kariniam konfliktui regione per vienerius ar dvejus metus, o didelio masto konfliktui su NATO – per 6–10 metų.
„Saugumo situacija Lietuvoje ir regione tiesiogiai priklauso nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eigos, nes nuo jos priklauso Rusijos gebėjimas didinti savo karinį potencialą“, – rašoma ataskaitoje.
|
Joje priduriama, kad tol, kol Maskva didžiąją dalį savo turimų išteklių turės skirti karui, jos galimybės kelti karinę grėsmę kitoms šalims išlieka ribotos.
Penktadienį spaudos konferencijoje AOTD direktorius pulkininkas Mindaugas Mažonas teigė, kad Rusija, nepaisant tebesitęsiančio karo, toliau reformuoja ir plečia savo ginkluotąsias pajėgas. Palei rytines NATO sienas brigados plečiamos iki divizijų lygio, formuojami nauji taktiniai junginiai, Kaliningrado srityje plėtojama karinė infrastruktūra.
Tačiau Lietuvos žvalgyba skaičiuoja, kad daugelis naujai suformuotų Rusijos dalinių dar nėra pasiekę pilnos kovinės parengties dėl personalo, įrangos ir infrastruktūros trūkumo. Kai kurie naujai suformuoti daliniai siunčiami tiesiai į frontą Ukrainoje.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusija intensyviai plėtoja savo ginklų pramonę. Maskva taip pat stengiasi sumažinti priklausomybę nuo Vakarų technologijų. Rusija dalį technologijų perka iš Kinijos, tačiau Maskva augančią priklausomybę nuo Pekino laiko potencialia rizika.
Ataskaitoje pabrėžiama dinamiška Rusijos bepiločių orlaivių (UAV) gamybos pajėgumų plėtra. 2025 m. kai kurių tipų dronų gamyba, palyginti su ankstesniais metais, padidės nuo 2 iki 10 kartų. Karo prieš Ukrainą metu dronų atakų skaičius išaugo nuo maždaug 300 2024 m. pradžioje iki maždaug 6000 2025 m. liepą, o didelio nuotolio bepiločių orlaivių, tokių kaip „Geran-2“ ir „Gerbera“, mėnesinė gamyba per šį laikotarpį išaugo nuo maždaug 500 iki 5000–6000.
Lietuvos žvalgybos tarnybos taip pat stebi Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą. Remiantis pranešimu, Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padaliniai toliau planuoja ir koordinuoja sabotažo operacijas ir išpuolius Vakarų šalyse.
Ataskaitos autoriai taip pat perspėja, kad keliaujantys į Rusiją ar Baltarusiją – tiek Lietuvos piliečiai, tiek užsieniečiai – gali susidurti su vietos slaptųjų tarnybų verbavimo bandymais, ypač kirsdami sieną su Kaliningrado sritimi.
Lietuvos žvalgybos institucijos kartą per metus skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
.png)
