Ar mokslininkams skiriamų lėšų santykis atitinka jų darbo rezultatus?

Pripažinkime, gamtos mokslai, mano nuomone, yra tikrai kur kas sunkesnis dalykas ir labiau reikalingesnis. Nesakau, kad humanitariniai mokslai nėra svarbūs, tačiau tikrai jie tiek nedominuoja ir net neturėtų to niekados būti. Jei gyventumėm vien humanitariniais mokslais, iki dabar dar tikriausiai iš urvų nebūtumėm išlipę. Tik technologijos kuria ateitį. Todėl ir žmonės, kuriantys ateitį, privalo už tai gauti didesnį atlygį. Juk pasirinkimas visiems laisvas. Taip pat neveltui ir dabar įvairiuose universitetų dalinamuose lankstinukuose, kuriuose pateikta informacija apie stojimus, yra pranešama ir sakoma, kad technologines specialybes rinktis vertėtų labiau.

Humanitaras = filosofas, tiksliukas = darbininkas. Is kurio tautai daugiau naudos?

Gnostic, iš abiejų. Darbininkas dirbs tik tą darbą, kurį jam lieps dirbti žmogus su vizija. Žmogus su vizija negalės įgyvendinti savo sumanymu, neturėdamas darbininko. Simple.

zmogaus su vizija ;D siaip tai kalba apie mokslininkus. Kuo gali apdeti filosofas kokiam nors astrofizikui del vizijos - man neaisku. Pripus kazkokiu kliedesiu i smegenis ir tiek. Cia ir baigias visas mokslas. Pas mus Lietuvoje ekoomistu ir teisininku jau 30 metu i prieki pagaminta... Istorikai, Sociologai, archeologai ir panasiai - nu situ manau reikia, nes is to yra nauda, bet tokie kaip filosofai - pinigu svaistymas. Tuo tarpu tiksliuju mokslu specialistai yra tikrai labai riekalingi, vien ka sak ofaktas kad ja unet uz 10k i menesi Lietuvoje nesugebama rast programuotoju. Jeigu kalbeti apei realu pasauli - visos technologines naujoves ir pasiekimai yra kuriami tiksliuju mokslu specialistu. Tai jie persodino mus nuo arkliu iki kosminiu laivu, o ne filosofai. Zodziu - pas msu vyriausybej kaip visada viskas per penkta galune daroma, gerai kad dar yra JAV su kitu mastymu negu musu komuniagu, na ir pentagonas su savo nerealiu biudzetu, ten zmones dirba ties tuo kuo reikia. Jugi visos pasenusios karines technologijos yra pritaikomos kasdieniniame gyvenime, taip kad artimiausius metus vistiek judesim i prieki.

Pats programavimą studijuoji?

Plugas pirmiau atsirado nei raštas. Todel jei artojas gerai gyvena ir rasytojas gerai gyvens. Jei Artojui prastai einas, rasytojui-amen. Humanitarai savo lesu negali valdyti nes jie yra tik antram plane. Todel kai renkies sias specialybes turi suvokti kokia tavo situacija ir svarba bus pinigu piramidej.

Prie ko čia tos komuniagos? Ir matos JAV kultūr,a kai visi dirba ties "tuo kuo reikia". Televizorių užtenka įsijungti: visokie Sweet sixteen ir panašios nesamonės. Didžioji dalis JAV visiškai amoralėja, jaunimas visai nežino moralinių vertybių ir degraduoja. Ne viskas į tas technologijas remiasi - be kultūros nebūtų įdomu gyventi. Mano noras turėti gerą pragyvenimo šaltinį yra tam, kad galėčiau keliauti, pažinti kultūras ir kitais būdais turtinti save. O jei viso to nepuoselėsim - tai dings. Net nežinau kokia prasmė būtų kalti pinigą ir tik tuščiai egzistuoti pratęsiant savo kartą. Pats esu gamtos mokslų atstovas, bet reik suprasti ir humanitarų indelį į visuomenės formavimą. Mane asmeniškai praturtino lietuvių kalbos pamokos. Jų deka nesu taip sumaterealėjęs kaip tu.

Ne vien duona kasdienine žmogus gyvas.

Paziureciau ka pasakystu humanitarai, kai reikes pamaitinti 10+ milijardu zmoniu, ar savo kultura ir isatorija jie ta padarytu? O tiksliukai ta puikiai padarys. Taigi lesu skirstymas manau turetu buti netgi didesnis tiksliuku naudai.

Prie ko čia tiksliukai ir humanitarai? Kalba ėjo apie darbininkus (vartotojas keliais postais aukščiau manęs apie tai rašė). Tai aš jam ir atsakiau, kad vien darbininkų neužteks, nes paprasčiausiai, jei nebus kažkokio vadovo, kuris pirštu bakstels, kad tu tą daryk, o tu aną - nieko nebus. P.S. Humanitarai - filosofai, o tiksliukai - darbininkai? Kas čia per frazė? Į savaitės uogą M-1 pretenduoja.

ne

sumatirialejes ? taip. as esu sumaterialejes, visgi man nereikia visu pasaulio pinigu. Man reikia tik tiek pinigu kad uztektu visam gyvenimui vidutiniskai gyvenant. Na, jeigu visam likusiui gyvenimui, tai yra apie 50 metu kokiu 3 milijonu doleriu pagal dabartini kursa. Cia iseitu po 5 tukstancius i menesi. Kazkas pasakys daug, o as atsakysiu Anglijoej zmones panasiai ir gauna. Cia viskas ko man reikia. O technologiju pritaikymo nroas nera joks sumaterialejimas. Tai daroma tik tam kad palengvint zmogaus gyvenima, padaryt ji patogesniu. Jus tamsta tik paziurekit koki didziuli zingsn itechnologine prasme pvz Lietuva zenge per 10 metu. Nepatingekit, rezultatais antgamtiniai)))

Tai turbūt supranti, kad ne visiems žmonėms tas programavimas prie širdies, o per prievartą geras specialistas nebūsi.

Be humanitaru nebutu sukurta ir puoselejama visuomene, jos niekas nelaikytu kartu - tai dave teise. Filosofija - ar ne tiksliuju mokslu motina?. Tad nereikia nuvertint humanitariniu mokslu - nes ant ju visuomenes pagrindai ir ju deka ji yra puoselejma. O be visuomenes vargu ar butu koks tikslusis mokslas ir ar isvis jis butu kam reikalingas. O del finansavimo nematau kad jis dabar butu labai bogas.

Finansiniu atžvilgiu - sutinku, biomedicininiai tyrimai vertingesni. Vidutinio dydžio mokslininkų grupei vienam projektui metams paprastai reikia apie milijono. Dažnai gerokai daugiau, nes daugelis naujų prietaisų kainuoja šimtus tūkstančių arba net milijonus. Daugelis humanitarų tokių sumų negalėtų išnaudoti fiziškai, bet kai kuriais atvejais finansavimo tikrai trūksta ir jiems. Pvz., Lietuvoje yra daug muziejų, kuriuose sukauptos be galo vertingos, unikalios kolekcijos, bet dėl finansavimo trūkumo muziejai užkoncervuoti. Funkciniu atžvilgiu - abi sritys labai reikalingos ir susijusios, ko gero, lygiavertės. Kultūra rūpinasi humanitarai ir kultūra yra būtina tiksliųjų mokslų raidai. Aš visada pritariau pasauliniu lygmeniu nusipelniusio mokslininko Martyno Yčo teiginiui, kad pasaulis yra vienas ir nedalomas, o riba tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų yra tik tariama.

taip. Visgi mano nuomone - programavimas nera svarbiausias mokslas, nors ir vienas svarbesniu. Kazkaip mastau, kad bene daugiausiai naudos turi fizika, biologija ir chemija. Nors pats ir nekertu nei vieno is ju, bet tai 3 gigantai, kurie susijungus(bio fizika, chemofizika) nesa musu civilizacija i prieki. Ne pinigu, o butent technologiju prasme ir jiems turetu buti skiriamas didziausias demesys. Be fizikos dabar ne tai kad per interneta susirasynetume, bet isvis kiekviena nakti tamsoj sedetume, nes elektros nebutu. Vat.

Ne, tiksliuju mokslu motina yra matematika

Svarbu atkreipti dėmesį į faktą, kad visiems mokslininkams mokama panašiai: istorijos profesoriaus alga nėra mažesnė negu fizikos profesoriaus. Man rodos, būtų nesąžininga elgtis kitaip. Kita vertus, eksperimentiniams mokslams reikia ir papildomų pinigų (įrangai, medžiagoms), tad būtų keista identiškai finansuoti eksperimentatorių ir teoretikų grupes (nesvarbu, gamtos ar negamtos mokslų). Tikriausiai čia nėra jokios problemos: taikomieji tyrimai duoda greitų rezultatų, gal net prisideda prie ekonomikos augimo, tai kodėl jų daugiau nepafinansavus? Tačiau egzistuoja kita problema: kai kurie pasisakiusieji pastebi tik praktinę gamtos mokslų pusę: sakoma, kad reikia programuotojų ir biochemikų. Taip pražiopsomi trumpuoju laikotarpiu finansiškai nuostolingi gamtos mokslų atstovai, kaip kad (grynieji) matematikai, astronomai ir panašiai. Jei teigiate, kad nereikia finansuoti filosofijos ir kitų humanitarinių mokslų, logiška būtų atsisakyti ir pvz. teorinės fizikos, ar ne?

Lietuvos humanitarus kankina labai specifinė problema. Pažiūrėkime realiai: Su mažytėmis išimtimis Humanitarinių mokslų lygis Lietuvoje yra labai žemas. Net kvalifikaciniai reikalavimai įsidarbinant universitete humanitarams yra kitokie (gerokai žemesni). Kodėl? Ogi todėl, kad pritaikius tiksliųjų mokslų reikalavimus Lietuvos humanitarams, "humanitarines" Lietuvos universitetų puses tektų uždaryti visai. Nemaža dalis Lietuvos humanitarų "profesorių" net "akademikų" neturėtų teisės net gintis daktaro disertacijos ! Puikus pavyzdys yra "profesorė" Aušrinė Marija Pavilionienė. Įvedame pavardę į ISI Web of Knowledge, rezultatas - NULIS straipsnių, NULIS darbų. Kaip mokslininė - apvalus nulis. Įvedame "Donskis". Rezultatas - devyni straipsniai, 3 citavimai, h-indeksas = 1. Tipiškas tiksliųjų mokslų doktorantas besiginantis disertaciją turi geresnius rezultatus. Taigi Lietuvos humanitarams neverta skūstis. Pagal (labai labai žemus) darbo rezultatus jie dar labai gerai finansuojami.

Visišką tiesą parašei, bet koją kiša vienas niuansas - tiksliųjų mokslų straipsniai aktualūs visam pasauliui, humanitariniai - tik labai mažiems regionams.