Lietuvoje kosmoso technologijų pritaikymas versle įgauna pagreitį – palydovai palengvina ne vieno specialisto ar tyrėjo darbą. Vis dėlto ekspertai pasigenda didesnio indėlio į naujų technologijų kūrimą.

Vyrauja stereotipas, kad kosmoso technologijos – tolimos, brangios, aktualios tik didžiosioms valstybėms: JAV, Rusijai, Kinijai ir kitoms. Tačiau realybėje viskas kiek kitaip. Globali ekonomika leidžia savo nišą kuriant technologijas rasti net mažoms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai. Kosmoso technologijos verslui suteikia galimybę investuoti, mokslininkams – kurti, o vėliau viską pelningai parduoti. 

Lietuvai yra išskirtos dvi pozicijos orbitoje, kur galime turėti valstybės reikmėms naudojamus palydovus. Vieno iš Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) įkūrėjų Sauliaus Lapienio teigimu, ši išskirta vieta dar nėra panaudota. „Technologinei minčiai tai yra atviros erdvės: jauniems mokslininkams ir inžinieriams reikės šiuos palydovus arba nusipirkti, arba sukurti savo“, – sako kosmoso ekspertas.

Naujausios tendencijos

Viena iš naujovių – palydovai ir nepilotuojamos technologijos tokiose srityse kaip žemės ūkis. „Net neišėjus į lauką galima gauti informaciją apie dirbamus žemės plotus. Stambieji ūkininkai šiandien neabejotinai išnaudoja šias technologijas ir gali daug sutaupyti“, – tvirtina S. Lapienis.

Kita nauja šių technologijų komercinio pritaikymo sritis – kosmoso archeologija. „Neseniai pastebėta, kad sugretinus matomus ir nematomus šviesoje fotografuotus žemės plotus galima nustatyti, kas yra po žemės paviršiumi, – sako kosmoso technologijų ekspertas. – Lietuvoje ši technologija taikoma siekiant palengvinti archeologų bei geologų darbą.“

Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius ir bendrovės „Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus įsitikinęs, kad reikia ieškoti platesnių kosmoso technologijų pritaikymo sričių ir paversti jas verslo dalimi.

„Kuriame nepilotuojamų skraidančių aparatų technologiją, kuri taikoma fotografuojant žemę ir sudarant žemėlapius. Šiluminės nuotraukos padeda nustatyti gedimus šilumos ar elektros tinkluose. Stebint pasėlius galima prognozuoti žemdirbių veiklą“, – apie savo vadovaujamos įmonės veiklą pasakoja V. Tomkus.

Kurti ekosistemą

Pasak LKA direktoriaus, kosmoso technologijų rinka Lietuvoje yra labai nauja ir dar nesusiformavo didelis poreikis. „Kuo sudėtingesnė technologija, tuo ilgesnį kelią reikia nueiti, kad įsitvirtintume rinkoje. Puikus pavyzdys – praeitą savaitę susikūrusi nauja puslaidininkių bendrovė „Brolis Semiconductors“. Ši bendrovė turi visas galimybes tapti pasaulinio lygio įmone ir eksportuoti savo produkciją į įvairias pasaulio šalis, tačiau dar reikia nueiti ilgą naujų technologijų komercializacijos kelią“, – džiaugėsi V. Tomkus.

Jo manymu, reikia kurti ekosistemą, kurią sudarytų geri moksliniai pavyzdžiai ir finansavimo mechanizmai, konkrečiai rizikos kapitalo fondai. „Turime siekti, kad susikurtų bent 10–20 panašaus lygio įmonių, iš kurių kelios taptų tikromis sėkmės istorijomis ir priartintų Lietuvą prie Kalifornijos“, – sako LKA direktoriaus.

Geografinių informacinių sistemų (GIS) programinę įrangą kuriančios bendrovės „Hnit-Baltic“ vadovas Linas Gipiškis teigia, kad Lietuvoje kosminiai žemės vaizdai pradėti naudoti gana vėlai, tačiau jie yra įdomiai pritaikomi.

„Akivaizdžią naudą teikiantis pavyzdys – per įvairias žinias bei orų tinklalapiuose demonstruojami ir naudojami prognozėms sudaryti kosminiai debesų masių judėjimo žemėlapiai. Be to, pasienio teritorijoms, kuriose kaimynai riboja aviaciją, o kosminių technologijų niekas negali sustabdyti, kartografija užsiimančios įmonės užsako vaizdus iš komercinių palydovų“, – vardijo L. Gipiškis.

Padeda ūkininkams

Žemės ūkio verslą plėtojančios bendrovės „Agrokoncernas“ savininko Ramūno Karbauskio teigimu, vykdant įvairius žemės ūkio darbus šiandien dažnai naudojama palydovinė informacija. 

„Iš kosmose darytų nuotraukų galima matyti pasėlių būklę. Norint išnuomoti vieną ar kitą žemės plotą nebūtina jame apsilankyti, viską galima pamatyti iš nuotraukų“, – pasakojo jau dešimtmetį kosmoso technologijomis besinaudojantis stambiausias Lietuvos ūkininkas.

Anot jo, kylančias problemas padėtų išspręsti sukurta duomenų bazė, kurioje būtų sudėtos pasėlių nuotraukos skirtingais metų laikais. „Vystantis kosmoso technologijų komerciniam pritaikymui galima būtų pasiekti, kad jų teikiama nauda būtų naudojama ne tik karinėje pramonėje, bet ir žemės ūkyje ar kitose srityse“, – vylėsi R. Karbauskis.

Verslininko teigimu, stambieji ūkininkai, kurie nori plėstis ir atitikti ES reikalavimus, negali išsiversti be kosmoso technologijų. „Jei nenaudoji šių technologijų, laikui bėgant atsiliksi ir nesugebėsi konkuruoti“, – įspėja R. Karbauskis. 

Anot S. Lapienio, dalis žemės ūkio bendruomenės nieko nesupranta apie šias technologijas, tačiau naujos kartos ūkininkai siekia įgyti žinių apie kosmoso technologijas ir vėliau bando jas pritaikyti praktikoje.

„Naivu tikėtis, kad didžioji dalis smulkiųjų ūkininkų apie tai žino. Kita vertus, beprasmiška galvoti, kaip juos panaudoti. Esant geriems keliams, tačiau neturint pinigų, beprasmiška svajoti apie mersedesą“, – lygino S. Lapienis.

Esame tik naudotojai

Kosminių technologijų komercinis pritaikymas Lietuvoje progresuoja lėčiau, nes, anot ekspertų, esame tik šių technologijų naudotojai, o ne kūrėjai. Anot L. Gipiškio, kosminių vaizdų naudojimas Lietuvoje dar yra per siauras, organizacijoms trūksta žinių apie taikymo galimybes ir teikiamą naudą.

„Didelių investicijų čia nereikia – technologijas išbandome, įvaldome naudodami savus resursus, o paslaugas rinkai teikiame standartiškai – komerciniu pagrindu dalyvaudami konkursuose“, – kalbėjo bendrovės „Hnit-Baltic“ vadovas.

Pasak S. Lapienio, kitos valstybės suvokia galimą naudą ir investuoja savo lėšas, o Lietuva tik naudoja galutinius produktus. „Tokia situacija kažkada turi keistis, didžiausiais iššūkis yra suvokti, kad reikia tapti to klubo nariu ir prisidėti prie bendro mokslo ir tyrimų lauko“, – vylėsi S. Lapienis.

Kalbėdamas apie valstybės paramą, S. Lapienis teigia, kad daugelyje valstybių į kosmoso technologijas pirmiausiai investuoja verslo atstovai, o valstybės indėlis ateina vėliau. „Tai mažųjų valstybių liga. Didžiosios šalys, kurios jaučiasi atsakingos už ateitį, visuomet randa lėšų investicijoms“, – tvirtina S. Lapienis.

V. Tomkaus teigimu, su valstybinėmis institucijomis dar reikia daug kalbėti ir dirbti. „Valstybėms daug paprasčiau investuoti į žinomas verslo sritis: kelių tiesimą ar namų šiltinimą. Kita vertus, toks požiūris neleidžia pasaulyje užimti naujų pozicijų, padidinti eksportą ar skatinti aukštųjų technologijų gamybą“, – įsitikinęs LKA direktorius.

Šalies kosmoso ekspertai pastebi, kad Lietuva dažnai giriasi savo kosmoso pasiekimais, tačiau realių darbų nesimato. Lietuva iki šiol dar nėra tapusi Europos kosmoso agentūros (EKA) nare.

„Kai tik pakalbi apie kosmosą, visi šypsosi iki ausų, bet niekas nereaguoja į tai, kad kosmoso technologijas tik naudojame. Negalime nuolat egzistuoti be jokio prisidėjimo, be jokių investicijų“, – teigia S. Lapienis.

FAKTAI: Pirmasis lietuviškas palydovas

• Pirmąjį lietuvišką palydovą planuojama paleisti 2013 m. vasarą
• Palydovo iniciatoriai – viešosios įstaigos „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius Vytenis Buzas ir projektų vadovas Laurynas Mačiulis
• Kūrėjai palydovą ketina pavadinti „Lituanica 1“, pagerbdami S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą
• Palydovą planuojama paleisti iš tarptautinės kosminės stoties arba komercinius krovinius gabenančiomis raketomis
• Nanopalydovas orbitoje praleis 6 mėnesius
• Palydovas skries 400 kilometrų aukštyje, 8 km/s greičiu ir negalės sverti daugiau kaip 1,33 kilogramo

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Autoriai: Mindaugas Samkus

Komentarai (0)