Dar praėjusio amžiaus pradžioje – 1920 m. – įkurta Kauno technikos kolegija, šiandien ir toliau sėkmingai vysto veiklą, mokydama ir ugdydama jaunuosius specialistus profesionaliai dirbti mėgstamoje srityje.

Pradėjusi nuo 3 specialybių: mechanikos, statybos ir elektronikos, pergyvenusi aukštesniosios mokyklos ir politechnikumo transformacijas, Kauno technikos kolegija (KTK) stiebiasi aukštyn, džiūgaudama vis gerėjančiais ne tik stojimų, bet ir stojančiųjų, o ir absolventų rezultatais. Jau rašėme, kad 2011 metais stojančiųjų skaičius kolegijoje padidėjo 27% lyginant su ankstesniais metais. Kodėl kitoms aukštosioms mokyklos nesurenkant nė minimalaus stojančiųjų kiekio, į KTK ir toliau plūsta abiturientai?

KTK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai doc. Dr. M. Jotautienė pasakojo, kad KTK nepraranda populiarumo dėl to, jog ypač daug dirbama prie esamų studijų programų. Įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos projektai, kuriais visiškai atnaujintos studijų programas pagal Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nuostatas.

„Atnaujinant studijų programas, buvo dedama daug pastangų siekiant modernizuoti metodinę medžiagą“, - pabrėžė doc. Dr. M. Jotautienė.

Į mokymo programas siekta įdiegti naujus didaktinius modelius, t.y. probleminį mokymą, reflektyvų (aktyvus, žodžiais, gestais ar mimika, santykis su aptariama tema) studijų modelį, projektinį metodą ir kt.

Šis programų atnaujinimas šiandien ir ateinančioms būsimųjų specialistų kartoms užtikrins kūrybišką studentų ir dėstytojų darbą, plečiant bendradarbiavimo tarp studentų ir dėstytojų principus.

Direktoriaus pavaduotoja doc. Dr. M. Jotautienė, prisimindama jau baigusius kolegiją studentus, pasakoja, kad pastarieji iki šiol dalyvauja kolegijoje organizuojamuose renginiuose, tiesiogiai bendrauja su buvusiais kuratoriais ir dalykų dėstytojais, pasidalindami savo naujai įgyta profesine patirtimi.

„Taip pat yra nusistovėjusi praktika, kad buvę absolventai noriai kviečia esamus studentus atlikti praktiką jų įmonėse, aplankyti jų bendroves pažintinių – mokomųjų ekskursijų metu. Tokiu būdu glaudus bendradarbiavimas su buvusiais absolventais leidžia lengviau esamiems studentams integruotis į darbo rinką“, - džiaugiasi M. Jotautienė.

Elektromechanikos ir statybos fakulteto prodekanės dr. J. Danielytė ir N. Šimoliūnienė, paklaustos, kuo KTK studijos patrauklios būsimiems specialistams, iš karto pabrėžia studijų programų gausą: „KTK būsimiems specialistams siūlo rinktis aštuonias studijų programas: statybos inžineriją, kelių inžineriją, autotransporto elektroniką, autotransporto techninį eksploatavimą, automatizuotą medžiagų apdirbimą, elektros energetiką, elektronikos techniką ir elektronines statinių valdymo sistemas“.

Taigi vien jau mokymo programų įvairovė masina ir verčia bent pasidomėti studijomis KTK. Visų studijų programų studentams neatskiriama studijų dalis yra praktika, kuri suteikia pranašumų absolventams konkuruojant darbo rinkoje. Praktiką studentai atlieka Lietuvos arba užsienio įmonėse, viena jų – „Bosch“, visai šalia Kauno technikos kolegijos įkūrusi automobilių diagnostikos ir mokymo centrą.

Be to, studijuojant KTK yra galimybė rinktis gretutines studijas: statybos inžinerijos studijų programos studentai gali rinktis kelių inžinerijos studijas, o elektros energetikos – elektronines statinių valdymo sistemas.

Pasirinkus gretutinę studijų krypties šaką, papildomai studijuojami pasirinktos šakos inžinerijos studijų krypties dalykai. Baigus pagrindinės ir gretutinės studijų krypties programas, įgyjamas dvigubas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Fakultetuose yra sukurta palanki studijų aplinka, skatinanti studentų savarankiškumą ir analitinį požiūrį į problemas. Taip pat ypač svarbus faktorius – aukštas įsidarbinimo rodiklis. Visi šie dalykai sukuria aplinką, patrauklią studijuoti Kauno technikos kolegijoje.

Komentarai (2)