Matematika yra vienas iš seniausių ir fundamentaliausių mokslų, kurio metodai labai plačiai taikomi tiek inžinerijoje, tiek kituose moksluose, tiek ir įvairiose gyvenimo srityse. Ne veltui sakoma, jog šiais laikais „matematika yra mokslų tarnaitė“. Tačiau nežiūrint tokio „kuklaus“ jos įvertinimo, be matematikos ir jos metodų tiesiog nebūtų įmanomas joks šiuolaikinis mokslas. Ir ne tik mokslas – visa ekonomika ir finansų rinka laikosi ant matematinių prognozių ir analizių; socialinių reiškinių modeliavimas tampa viena iš perspektyviausių veiklos sričių, be kurių išmanymo negali apsieiti ne tik verslininkai bet ir politikai; joks inžinierius dar nėra sukūręs šiuolaikinio įrenginio arba sistemos, nesinaudodamas matematiniais skaičiavimais.

Tačiau kalbant apie matematiką, reikia nepamiršti išskirti dvi persidengiančias sritis – teorinę (grynąją) matematiką ir taikomąją matematiką.

Matematikai-teoretikai toliau vysto matematikos mokslą, dirba mokslo tyrimo įstaigose bei universitetuose. Tai yra tikrieji matematikos teorijos vystytojai, atrandantys naujus dėsningumus ir kuriantis įvairius uždavinių sprendimo metodus. Pagal šių žmonių darbo ir veiklos specifiką labai dažnai įsivaizduojamos praktiniame gyvenime menkai pritaikomos matematikų galimybės, pamirštant, jog tai tėra tik viena matematikos sritis, orientuota būtent į teorinę pusę. 

Tuo tarpu taikomosios matematikos specialistai dirba visai kitokios krypties darbą – naudodami matematikos teoriją, įvairius skaičiavimo algoritmus, modeliavimo metodus, kompiuterius ir naujausią programinę įrangą sprendžia praktinius ekonomikos, inžinerijos, medicinos, verslo ir kitų sričių uždavinius. Būtent jie dalyvauja kuriant naujus prietaisus, kompiuterių programinę įrangą, analizuoja įmonių veiklos duomenis ir prognozuoja ekonominių rodiklių kitimą, tobulina ligų diagnozavimo sistemas medicinoje ir t.t. 

Šiais laikais taikomosios matematikos žinios, apimančios analitinius duomenų apdorojimo įgūdžius, gebėjimus sudaryti argumentuotas dėsningumų prognozes įvairiais laiko momentais yra labai vertinamos ekonomikoje. Praktiškai neįsivaizduotina jokia stambesnė investicijų valdymo įmonė, komercinis ar valstybinis bankas, audito bendrovės, neturinčios bent kelių diplomuotų taikomosios matematikos specialistų. Kai kurie apsukresni abiturientai sąmoningai renkasi ne  didelį stojimo konkursą turinčias ekonomikos studijas, o stoja į taikomosios matematikos specialybę ir po baigimo lygiavertiškai pretenduoja į aukštas pareigas bankuose, draudimo kompanijose, įvairiuose verslo įmonėse kartu su ekonomistais. 

Be to, taikomosios matematikos specialistas įgauna daug platesnį žinių bagažą, nei reikia dirbant su verslu ar ekonomika susijusį darbą. Ypač geros perspektyvos matematikams atsiveria naujos programinės įrangos kūrimo įmonėse, nes jų įgytas algoritminis mąstymas bei matematinių dėsningumų išmanymas leidžia žymiai paspartinti programų kūrimą ir jų tobulinimą. 

Šiuo metu vis tobulėjantys matematikos programų paketai leidžia greitai pritaikyti praktikoje vis sudėtingesnius matematikos metodus, o tai kelia aukštesnius reikalavimus taikomosios matematikos specialistų pasirengimui – kitaip tariant, jeigu dažnas matematikas galėtų dirbti organizacinį vadybininko darbą, tai labai jau retas net ir patyręs vadybininkas galėtų savo ekonominės analizės bei prognozavimo žiniomis ir įgūdžiais susilyginti su vien tik bakalauro išsilavinimą turinčiu matematiku. Prognozuojama, kad tokių specialistų poreikis Europos Sąjungoje ir JAV augs 15% per  artimiausius 12 metų. 2009 metais JAV matematiko profesija buvo pripažinta prestižiskiausia.  Į pirmą 2009 metų JAV prestižiskiausių profesijų dešimtuką pateko ir  kitos ,,stipriai matematizuotos“  profesijos: aktuarijai,  statistikai,  kompiuterinių sistemų analitikai, sociologai, ekonomistai ir kt.

Būtent į šias praktines matematikos panaudojimo kryptis ir yra orientuota Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto) rengiama bakalauro studijų programa „Taikomoji matematika“. Joje harmoningai suderintos matematikos, informatikos ir ekonomikos mokslų studijos. Studentai susipažįsta su techninių ir verslo sistemų matematinio modeliavimo pagrindais, taikomųjų matematinių algoritmų kūrimu ir jų programiniu realizavimu. Studijose daug dėmesio skiriama rinkos ekonomikos optimizavimo ir prognozavimo teorijai, finansų matematikai, rizikos teorijai, matematinių metodų taikymui draudime (aktuarijų matematikai). 

Be to, „Taikomosios matematikos“ bakalauro studijų programoje yra dvi specializacijos: stochastinės sistemos ir kompiuterinė analizė; verslo sistemų matematinis modeliavimas. 

Per paskutinius penkiasdešimt metų matematikos taikymas naudojant matematinius modelius išpliti įvairiose srityse. Pirmoji specializacija yra universalesnė ir orientuota į stiprų absolventų parengimą matematikos ir informatikos srityje. Stochastinių sistemų ir kompiuterinės analizės specializacijos absolventai turi daugiau informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo ir jos taikymo su matematika susijusiems uždaviniams spręsti dalykinių žinių ir įgūdžių.

Antra specializacija yra orientuota į matematikos metodų taikyma ekonomikoje ir draudime. Verslo sistemų matematinio modeliavimo specializacijos absolventai turi gilesnes rizikos teorijos, finansų matematikos, matematinių metodų taikymo draudime (aktuarijų matematikos), verslo sistemų matematinių modelių kūrimo ir taikymo dalykinių žinių ir įgūdžių. 

Kaip jau minėta, baigusieji „Taikomosios matematikos“ bakalauro studijų programą gali dirbti labai plačiose sferose: sistemų analitikais, rinkos tyrėjais, analitikais-programuotojais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, aktuarijais (draudimo matematikais) įvairių įmonių ir įstaigų modeliavimo, projektavimo, informacijos analizės skyriuose, draudimo kompanijose, bankuose, vertybinių popierių biržose ir t.t. 

Žinoma, yra puikios galimybės tęsti studijas Lietuvos ir užsienio universitetų taikomosios matematikos, informatikos, ekonomikos krypčių magistro studijų programose. Tolesnį pasirinkimą nulemia tik absolvento domėjimosi sritys ir interesai – na, o galimybių tikrai nestinga.

Tad esant polinkiui į specialybes, susijusias su skaičiavimo mokslais (ekonomika, informatika, matematika ir pan.), tačiau tiksliai nežinant, kuri sritis leistų atsiskleisti ir pilnai realizuoti save, geriau rinktis universalesnę studijų programą, atveriančią platesnes galimybes tolesnėms aukštesniųjų pakopų studijoms. Iš matematikos profilio pereiti prie informatikos ar ekonomikos labai nesunku, o priešingas kelias dažnai būna komplikuotas ar net neįmanomas. Tad abejojančius kokį gyvenimo kelią rinktis, kviečiame pradėti statyti savo karjeros namą nuo stiprių pamatų, kuriuos suteikia fundamentalių dalykų studijos, o vėliau laisvai rinktis plačias tolimesnės karjeros galimybes.

Gretutinės specialybės

Pasirinkus taikomosios matematikos studijas, nuo antro kurso studentai turės galimybę rinktis gretutinės krypties specialybes, orientuotas į konkrečias sritis. Nepriklausomai nuo pasirinkimo, studijų trukmė išliks 4 metai, tačiau keisis dalis studijuojamų modulių – jie bus orientuoti į konkrečios gretutinės specialybės sritį. Tad įstoję į taikomąją matematiką, turėsite tokias galimybes:

• 1) nesirinkti gretutinės specialybės ir studijuoti pagal įprastinę taikomosios matematikos programą,
• 2) pasirinkti ekonomikos gretutinę specialybę ir klausyti daugiau modulių, susijusių su ekonomika,
• 3) pasirinkti informatikos gretutinę specialybę ir klausyti daugiau modulių, susijusių su informatika.
• 4) pasirinkti finansų gretutinę specialybę ir klausyti daugiau modulių, susijusių su informatika.
• 5) pasirinkti pedagogikos gretutinę specialybę ir klausyti daugiau modulių, susijusių su informatika.

Tikimės, jog tokia pasirinkimų įvairovė leis atskleisti visus geriausius individualius kiekvieno studento gebėjimus ir padės įgyvendinti kiekvieno profesines svajones.

Konkursinis balas

Konkursiniai mokomieji dalykai pateikti šiame straipsnyje.

Jeigu turite klausimų apie taikomąją matematiką arba studijas, rašykite juos komentaruose – stengsimės į visus juos atsakyti.

Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto)
Dekanas doc. dr. Vytautas Janilionis,
Kauno technologijos universitetas

Komentarai (1)