Kiekvienas jaunas žmogus svajoja apie finansinę nepriklausomybę, bet tik ne daugelis gali sau tai leisti. Vienus riboja amžius, nes pagal įstatymus valdyti savo pinigus gali tik pilnamečiai, kitiems trūksta elementarios disciplinos ir kantrybės, dar kitiems paprasčiausiai trūksta žinių.

Deja, pirmosioms dviem grupėms galima tik patarti – kantrybės – viskam savas laikas, na, o trečiajai grupei – skaitykite toliau. Taigi apie viską nuo pradžių. Šis straipsnelis apie tai kaip turint nedidelį pradinį kapitalą, per daug nesivarginant ir įgijus šiek tiek matematikos bei verslo žinių, per keletą mėnesių prekiaujant vertybinių popierių biržoje sėkmingai užsidirbti studijoms ir net tik.

Taigi ko mums reikės. Pirmiausiai tai pradinio kapitalo su kuriuo dažniausiai ir būna problemų, nes sakykime tuos 10000 litų apie kuriuos šiame straipsnyje ir bus kalbama jaunas žmogus sunkiai sukrapšto, netgi per vasarą padirbėjęs Anglijoje ar Airijoje.

Antra – vertybinių popierių sąskaitos. Šią sąskaitą galima atsidaryti bet kurioje finansų maklerio įmonėje arba banke (ji dažniausiai atidaroma nemokamai). Tada belieka perkelti savo kapitalą į šią sąskaitą.

Trečia – reikia nuspręsti ką su tuo kapitalu daryti: ar patikėti valdyti makleriams, įvairiems vertybinių popierių fondų valdytojams ar imtis veiklos patiems. Pirmuoju atveju jūs visada turėsite mokėti vienokio ar kitokio dydžio mokesčius „už valdymą“, antruoju atveju jūsų veiklos sąnaudos bus mažesnės, tačiau ir pasitarti priimant sprendimą nebus su kuo. Taigi, kad priimti protingus sprendimus savarankiškai jums teks pasitekti visagalį internetą ir susirasti ar susikurti savo programinę įrangą vertybinių popierių istorinių duomenų analizei. Žinoma iš vertybinių popierių praeities duomenų negalima garantuoti būsimų pajamų, tačiau naudojant techninės analizės metodus bet kokiu atveju jums turėtų pavykti uždirbti daugiau nei tiesiog padedant savo kapitalą į banko sąskaitą.

Techninė analizė (TA) tai visuma finansinės analizės technikų, metodų, kuriomis siekiama nuspėti vertybinių popierių kainas remiantis jų kitimo (pavyzdžiui tendencijų) duomenų istorija. Jos pradininkas yra J. Magee. Tokios analizės tikslas – nustatyti palankų finansinių priemonių (vertybinių popierių, akcijų) pirkimo ar pardavimo laikotarpį, momentą [3]. Techninė analizė remiasi įvairiais indikatoriais, kurių apskaičiavimui ir panaudojimui jau reikia specialių žinių, kurių galima įgyti aukštojoje mokykloje.

Pasigilinkime kaip apskaičiuojami keli pagrindiniai techninės analizės indikatoriai.

• MACD paremtas slankiųjų vidurkių skaičiavimu ir duoda signalus kada yra palanku pirkti ar parduoti stebimas akcijas, apskaičiuojamas pagal (1) formulę.
• RSI indikatorius yra stebimas kaip pagalbinis, nes jis neparodo realios situacijos, o tik santykinę akcijos kainos būseną, apskaičiuojamas pagal (4) formulę. Šis indikatorius parodo ar kaina yra pervertinta ar nuvertinta. Tokie signalai atsiranda tada, kai RSI grafikas kerta tam tikras kritines reikšmes.

Abiejų šių indikatorių grafikai paprastai pateikiami kartu (žr. 1 pav.).

Techninis slankiųjų vidurkių kirtimosi indikatorius (Moving Average Convergence/Divergence, sutrumpintai MACD) – tai dinamiškas indikatorius, parodantis dviejų slankiųjų vidutinių kainų sąryšį. MACD vaizduojamas kaip skirtumas tarp dviejų eksponentinių slankiųjų vidurkių (EMA apskaičiuojamų pagal (2) formulę) su 12 ir 26 dienų periodais [5, 7] :

MACD = EMA[12] of price - EMA[26] of price (1)

Čia EMA yra eksponentinis slankusis vidurkis

, (2)

kur α – tiesinimo koeficientas iš intervalo [0; 1]. Ištiesinimo koeficientas dažnai apskaičiuojamas pagal formulę α=2/(N+1)

Skaičiuojant svertinį eksponentinį slankųjį vidurkį žymiai didesnė reikšmė suteikiama naujausiems duomenims, nors seniausi duomenys nėra visiškai atmetami.

Tam, kad būtų galima aiškiai pavaizduoti palankius pirkimo arba pardavimo momentus MACD diagramoje brėžiama signalinė linija (signal) – 9 dienų MACD periodo slankusis vidurkis apskaičiuojamas pagal (3) formulę

signal=EMA[9] of MACD (3)

Skirtumas tarp MACD ir signalo linijų dažniausiai skaičiuojamas ir rodomas ne kaip linija, bet kaip ištisas histogramų blokas. Ji skaičiuojama pagal formulę

histogram= MACD - signal.

Jai artėjant prie nulio reikšmės, artėja signalo gavimo metas.

Techninis indikatorius Lyginamosios Jėgos Indeksas (Relative Strength Index, RSI) – tai osciliatorius, rodantis kainos galimybę kilti arba kristi ir svyruojantis diapazone nuo 0 iki 100[4, 7].

Šis indikatorius skaičiuojamas pagal (4) formulę

, (4)

čia U - perkybos periode pasitaikę kilimai, o D – pasitaikę kainos kritimai.

Laikoma, kad aktyvas yra pervertintas ir reikėtų jį parduoti, kai RSI pasiekia 70 lygį. Ir atvirkščiai, kai rodiklis nukrenta iki 30 lygio, laikoma, kad jis yra nuvertintas ir laikas jį pirkti. Indekso prasmė yra tokia – kai stebimas didelis kainos augimas (smukimas), tikėtina, kad kainos radikaliai pasikeis.

Norint pailiustruoti šio aktyvios prekybos metodo efektyvumą buvo atliktas spekuliacinis tyrimas – kiekvieną dieną buvo stebimos Vilniaus baldai (VBL1L), Panevėžio statybos trestas (PTR1L) ir Lietuvos dujos(LDJ1L) akcijų kainos ir atitinkamais signaliniais momentais jos buvo perkamos ar parduodamos. Pradinis kapitalą buvo investuotas mokslo metų pradžioje, t.y. 2009 m. rugsėjo 1d. Tam reikėjo surinkti istorinius akcijų prekybos duomenis, nes MACD indikatoriui reikia 26, 12 ir 9 praeities duomenų lango (t.y. nuo 2009 m. liepos 13d.)[1, 4, 5]. Buvo nuspręsta, kad kai techninės analizės indikatoriai neduos pirkimo signalo, pinigai bus padėti į terminuotą vieno mėnesio indėlį banke su tuo metu siūlomomis palūkanomis.

Iš pradžių, jei yra gaunamas signalas pirkti tuomet yra perkamos nurodytos akcijos. Jei yra gaunamas pardavimo signalas, tai pinigai yra padedami terminuotu indėliu arba paliekami einamojoje sąskaitoje. Gali taip nutikti, kad yra gaunamas signalas pirkti, tačiau laisvų pinigų einamojoje sąskaitoje nėra, tad tokiu atveju tenka praleisti pirkimo momentą ir vėliau nekreipti dėmesio į tų pačių akcijų pardavimo signalą.

Periodo pabaigoje (t.y. po 9 mėnesių) iš pajamų atimami visų sandorių mokesčiai (2%) ir gyventojų pajamų mokestis (GPM, 15%).

2009 m. rugsėjo 1d dieną, nei vienos akcijos MACD indikatorius nedavė signalo pirkti. Tačiau AB „Vilniaus baldai“ RSI indikatorius rodė, kad akcijos kaina yra nuvertinta. Šiuo atveju buvo surizikuota ir už 7 LTL/vnt. nusipirkta 1 000 akcijų. Likę pinigai, t.y. 3 000 LTL, buvo padėti vienam mėnesiui, iki 2009 m. rugsėjo 31 d., terminuotu indėliu į banką su 12,04 % [8] metinėmis palūkanomis. Trumpumo dėlei, tolimesnių signalų ir veiksmų tvarka pateikta 1 lentelėje, o pilną sąrašą su pinigų sumomis galima rasti Kauno Technologijos Universiteto, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto), Matematinės sistemotyros katedroje apgintame taikomosios matematikos studentės Dovilės Deksnytės bakalauro baigiamajame darbe [2].

Paskutinis signalas buvo gautas 2010 m. kovo 15 d. (172 diena) kai MACD davė signalą parduoti turimas AB „Vilniaus baldų“ akcijas. 1 001 akcija buvo įsigyta po 9 LTL, o parduota už 14,25 LTL taigi nuo vienos akcijos uždirbta 5,25 LTL, tad iš viso 5 255,26 LTL. Sąskaitoje jau sukaupta 14 264,25 LTL. Kadangi po kovo 15 d. daugiau nebuvo signalo pirkti akcijas, visi pinigai buvo padėti banke į terminuotą indėlį iki 2010 m. gegužės 31 d. Deja terminuotų indėlių palūkanų norma jau buvo sumažėjusi iki 8,35 % [8].

Atėjus terminuoto indėlio termino pabaigai, vienoje sąskaitoje susikaupė 14 515,52 LTL ir 4 260,37 LTL už indėlį, kuris buvo padėtas 2010 m. sausio 27 d. su 9,61 % palūkanomis. Taigi, per vienerius mokslo metus (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) buvo uždirbta 8 775,89 LTL, neatskaičius sandorių ir kitų mokesčių. Jei pinigai būtų tiesiog padėti į terminuotą indėlį su 12,04 % palūkanomis, tai per tą patį laikotarpį (per 273 dienas) būtų susikaupę tik 900,53 LTL. Žinoma atskaičius sandorių (2% už kiekvieną) ir gyventojų pajamų (15%) mokesčius, ši suma sumažėjo iki 7.459,51 LTL. Tačiau vis tiek išliko 8,2 karto didesnė už pajamas gautas iš terminuoto indėlio.

„Spekuliantas“ iš akcijų praeities duomenų niekada negali garantuoti būsimų pajamų, tačiau naudojant techninės analizės indikatorius spekuliantas bet kokiu atveju uždirbs daugiau nei investuotojas. Atitinkamai ir mokesčių sumokama mažiau ar daugiau, tačiau kiekvieną vakarą įdedant šiek tiek pastangų, net ir su mažesniu pradiniu kapitalu, galima uždirbti žymiai daugiau, nei padėjus kapitalą terminuotu indėliu su bankuose siūlomomis palūkanomis. Ypač, kai šiuo metu bankai siūlo labai mažas palūkanas [8], o akcijos turi tendenciją kilti.

Kita vertus tiek MACD tiek ir RSI indikatoriai šiek tiek atsilieka nuo situacijos rinkoje ir signalus gali duoti per vėlai, tačiau neretai ir to pakanka, kad būtų pastebėti tam tikri „lūžio“ taškai ir nebūtų patirta didelių nuostolių. Tam tikrais atvejais, ypač kai kaina kyla dėl rinkoje laikinai nežinomų priežasčių, indikatoriai gali signalizuoti apie vertybinio popieriaus pervertinimą, o kaina ir toliau gali sėkmingai kopti į viršų. Todėl spekuliantas visada tikisi uždirbti ne maksimalų momentinį galimą pelną, o kiek įmanoma didesnį vidutinį tam tikro laikotarpio pelną.

Nori sužinoti kodėl šie metodai veikia ar kaip juos patobulinti? Prisijunk prie taikomosios matematikos specialistų.

Literatūra

• 1. Alexander C., Streetsmart Guide to Timing the Stock Market, New York, 2005, p. 364.
• 2. Deksnytė D., Istorinių akcijų kainų duomenų techninės analizės indikatoriai MACD ir RSI, baigiamasis bakalauro darbas (2010).
• 3. Janssen C., Langager Ch. ir Murphy C. Technical Analysis: Introduction [žiūrėta 2010-04-23]. Prieiga per internetą: http://www.investopedia.com/university/technical/.
• 4. Kabašinskas A. ir Mačys U., Calibration of Bollinger bands parameters for trading strategy development in the Baltic Stock Market. Engineering economics 21 (3), 2010, 244–254.
• 5. Mačys U., Bollingerio juostų metodo taikymas sudarant prekybos Baltijos šalių akcijomis strategija, baigiamasis bakalauro darbas (2009).
• 6. NASDAQ OMX Baltic [žiūrėta 2010-12-14]. Prieiga per internet: http://www.nasdaqomxbaltic.com/?lang=lt.
• 7. Oficialius spekuliantų tinklapis [žiūrėta 2010-12-14]. Prieiga per internetą: http://www.spekuliantai.lt/.
• 8. Oficialus Lietuvos Banko tinklalapis [žiūrėta 2010-12-14]. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279&lang=lt.

assoc. prof. dr. Audrius Kabasinskas,
Dept. of Mathematical Research in Systems
Kaunas University of Technology
Studentu 50-219, LT - 51368
Kaunas, Lithuania
+37067424171

Komentarai (0)