Gera žinia visiems taikomosios matematikos specialistams ar tik jais planuojantiems būti – 2011 metų pabaigoje Lietuvos Seimas priėmė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą. Jis įsigaliojo nuo sausio 1 d. Tai reiškia, kad Lietuvoje gali būti leidžiami e. pinigai, juos leisti gali bendrovės, turinčios Lietuvos banko išduotą e. pinigų įstaigos licenciją. O kaip gi matematikai susiję su e. pinigais? Pasigilinus, paaiškėja, jog net labai!

Tinklaraštyje www.fmf.lt jau rašėme, jog fiziškai elektroniniai pinigai yra programinis tikrų pinigų ekvivalentas. Kitaip tariant, programiniu būdu valdomi elektroniniai duomenys, leidžiantys pardavėjams (prekių ar paslaugų) ir pirkėjams internetu keistis piniginiais vienetais. 

Kuriant tokius ekvivalentus, popieriniai pinigai keičiami e. pinigais ir virtualūs pinigai kompiuterinių bylų pavidalu saugomi vartotojo kompiuteryje. Na, o kad jų nebūtų galima kiek nori kopijuoti ar kitaip padirbti, tokių bylų generavimui naudojami sudėtingi kriptografijos metodai, kurie užtikrina jų autentiškumą ir apibrėžtą vertę.

Galit labai nesunkiai įsivaizduoti, jog atsiradus elektroniniams pinigams, milijonai visame pasaulyje žmonių įsinorės juos nesunkiai pasiglemžti. Ir tam visai nereikės kasti tunelio po banku ar užgrobti jame įkaitų. Bandymams užteks gerų programavimo įgūdžių ir matematikos žinių. O bankai ir kitos įmonės, atliksiančios bankų funkcijas, stengsis apsaugoti savo elektroninį turtą ir vertybes. Šis procesas vyksta ir dabar – bankai turi elektroninės bankininkystės sistemas, prie kurių dirbą daugybė programuotojų ir matematikų. 

Turbūt dėl programuotojų kaip ir aišku – jie juk kuria visas programas ir jas prižiūri. O ką čia veikia matematikai? O be jų – niekaip! Mat parašyti programą yra tarsi pastatyti namą. Tačiau koks tas namas bus? Kokių reikės pamatų, pertvarų, kiek turės būti langų ir durų? Statybininkai apie tai dažniausiai nesuka galvų, mat tai jau architektų darbas. Panašiai ir su sudėtingomis programomis – sugalvoti jų apsaugos būdus, sukurti algoritmus kaip veiks visos apsaugos – dažniausiai tai jau ne programuotojų, o rimtų matematikų darbas. Ir beje, gerai apmokamas darbas, mat šie algoritmai yra kertiniai saugumo akmenys. 

Saugius elektroninius duomenis, tame tarpe ir e. pinigų bylas, generuoja sudėtingi kriptografijos metodai, kuriuos kuria, tobulina ir diegia ne bet kas kitas, o taikomosios matematikos specialistai. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto) dėstytojai yra sukūrę net specialią KriptoAkademiją, kurioje galima jau dabar užsiregistruoti ir gauti e. parašą bei jo sertifikatą. Visų pirma, jis pritaikytas mokymo reikmėms – galėsite patys, panaudoję matematinius metodus, susikurti savo e. parašą, gauti jo sertifikatą, išbandyti e. parašo programinę įrangą. Tai vadinama akademiniu e. parašu, arba sutrumpintai a-sign. Tačiau tai tik pradžia.

Pagrindinės įdomybės laukia netolimoje ateityje – planuojama, kad KryptoAkademija pradės leisti saugius ir nesuklastojamus e. pinigus ir vykdys kitus su tuo susijusius projektus, kurie su laiku gali peraugti į savotišką socialinį tinklą arba net realų gyvenimą imituojantį mokymo tikslais sukurtą žaidimą, apimantį e. dokumentų, e. pinigų ir e. piniginių kūrimą, laikymą, investavimą ir kitas operacijas.

Taigi, jau universitete jaunieji matematikai gali išbandyti daugumą kriptografijos algoritmų, suvokti kaip juos reikia taikyti praktiškai, kurti ir modifikuoti. 

Grįžkime prie šio įrašo pradžioje paminėto įvykio – Lietuvoje įstatymai jau leidžia užsiimti e.pinigų leidyba, tad anksčiau ar vėliau šis procesas tikrai pajudės. Ir kai pajudės, būtinai prireiks daugybės kriptografijos algoritmus, jų kūrimą ir panaudojimą išmanančių specialistų. O kas tai išmanys? Žinoma, taikomosios matematikos specialistai!

Komentarai (0)