Studentiška patirtis: taikomosios fizikos studijos Kauno technologijos universitete  (0)

Anksti rytą kasdien besikeliantys ir sunkias kuprines į mokyklą nešantys moksleiviai tarpusavyje su pavydu pasikalba, kad studentams yra lengviau: nėra pamokų lankymą stebinčių, dėl kas antro nevykusio pokšto moralizuojančių ir krūvas namų darbų užduodančių mokytojų. Abiturientai, pajutę paskutinio varpo dūžio pojūtį, svajoja apie studentavimo laiką, naujų draugų būrį ir visiškai kitokią mokymosi aplinką.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kokia iš tiesų toji aplinka ir ar studentams mokytis reiškia nesimokyti? Apie tai kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto) (MGMF) Taikomosios fizikos antrojo kurso bakalauro studente Rūta Povilaityte.

- Pradžiai pasidomėsiu apie tai, kaip nusprendei pasirinkti Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios fizikos studijų programą. Kas lėmė apsisprendimą? Ar teko dvejoti?

- Nuo pat pradinių klasių amžiaus žinojau, kad esu „tiksliukė“, taigi ir studijas planavau sieti su fundamentaliaisiais mokslais. Konkrečiai dabartinę studijų programą pasirinkau jau gerokai vėliau, nes fizika mane kaip mokslas sužavėjo tik 11-12 klasėje, kadangi turėjau labai gerą, palaikantį ir įkvepiantį mokytoją. Tikslieji mokslai man atrodo žavūs, viskas tvarkinga, matematikoje dažnai atrodo net idealu. Fizika kaip mokslas mielas tuo, jog jis yra gamtos mokslas ir aiškina reiškinius, vykstančius aplink mus. Taigi pati fizika yra taikomoji matematika, joje matematika atrodo „žemiškesnė“. 

- Dvejoti dėl pasirinkimo daugiau mažiau manau tenka kiekvienam moksleiviui, ar aš daug dvejojau, sunkoka pasakyti. Pati labai gerai žinojau, kad noriu studijuoti fiziką, tačiau aplinkiniai mane palaikė vangiai. Neva tokie mokslai yra „vyriški“, kai kurie netgi sakė – neperspektyvūs. Vis tik fizikos mokytojo nuomonė mane pastūmėjo studijuoti būtent šį mokslą ir į kitas nuomones neįsiklausiau. Ir dėl to labai džiaugiuosi! Įstojau į Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetą.

- Tuomet kokie mokomieji dalykai labiausiai patinka universitete? Galbūt visi, jei taip domina fizika :) Ar ką nors įdomaus galima sužinoti, išmokti? Ir kaip tai pritaikoma praktiškai?

- Klausimas, kiek universitete įgytų žinių galima pritaikyti praktikoje, šiuo metu yra dažnai diskutuojamas, bent jau tarp studentų. Juk ne paslaptis, kad „universitete daugiau teorijos, o kolegijose – praktikos“. Kalbėdama apie tai, aš visada vadovaujuosi S. Šalkauskio posakiu, jog „praktika be teorijos yra akla, o teorija be praktikos – bergždžia“. Aš taikomosios fizikos studijų metu išgirdau daug teorinių paskaitų, tačiau gerai įsigilinus į medžiagą galima suprasti, jog labai maža dalis jų man būtų nepritaikoma praktikoje, juk tai – fizika – mokslas apie gamtą, kurioje gyvename. Kol kas esu antrame kurse, tad mokiausi nemažai bendrųjų dalykų, kurie yra privalomi kiekvienam universiteto studentui, bet įdomiausia man mokytis yra matematiką ir fiziką. Fiziką čia reikėtų suprasti plačiau, ji aprėpia daugybę šio mokslo šakų, pvz.: mechanika, termodinamika, kvantinė fizika, medžiagų mokslas ir kt. Kas vienija šiuos mokslus, parodo, koks gražus ir tvarkingas mūsų pasaulis bei matematiškai paaiškina, kodėl taip yra. Mane žavi tai, jog artėju prie savo vaikystės svajonės: vaikystėje, kaupdama naują informaciją apie pasaulį (pamokų metų, kalbant su vyresniais) aš svajojau, kad kada nors išmoksiu „viską“ ir suprasiu bei mokėsiu paaiškinti kiekvieną reiškinį, kiekvieną dalyką, kurį galiu pajusti, pamatyti iki pat mažiausios dalelės. Ir iš tiesų – fizika kartu su kitais gamtos bei technologiniais mokslais jau beveik galinti tai paaiškinti. 

- Kokia nuomonė apie Kauno technologijos universiteto dėstytojus? Ar tenkina jų dėstymo metodika? Galbūt pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėstytojai visai nelinkę net įsiklausyti į studentų pageidavimus? 

- Tai, ar studentui patinka paskaita, labai priklauso nuo pačių dėstytojų. Nuo pat pirmųjų paskaitų pirmajame kurse žavėjausi mūsų dėstytojais – nejuokauju. Pamenu, jog visiems – draugams, tėvams – sakiau, kad dabar esu įsitikinusi atėjusi ten, kur man ir vieta. Todėl, kad dėstytojai pateikdavo medžiagą įdomiai, suprantamai, o dvigubai ilgesnės paskaitos (mokykloje juk pamoka trukdavo vos 45 min.) niekad neprailgdavo. 

- Nesu susidūrusi su atveju, kad dėstytojas, kilus klausimams ko nors nepaaiškintų. Žinoma, ieškant, galima rasti ir trūkumų, bet aš nelinkusi jų pabrėžti, kadangi daugelis mums, fizikams, dėsčiusių dėstytojų buvo tikrai šaunūs. Žinoma, geras geram nelygus, priklausomai nuo paties studento požiūrio, tie patys dėstytojai jam gali ir nepatikti, tačiau man asmeniškai labiau patinka griežtas, bet atsidavęs savo darbui dėstytojas, nei kad atlaidus, bet tas, kuris mažai ko išmokys. 

- Tekę girdėti, kad tiksliųjų mokslų studentai prieš egzaminus mokosi dieną naktį be poilsio, ar tai tiesa? O jei tiesa, kodėl reikia tiek daug mokytis?

- Manęs draugai moksleiviai, planuojantys stoti į taikomąją fiziką ar kitus fundamentaliuosius mokslus, dažnai klausia, ar nebus per sunku, ar jie sugebės pakelti krūvį. Tai, kad mokytis reikia daugiau, yra tiesa, tačiau priklausomai nuo to, kaip pats susiplanuosi savo laiką, galima „tiksliuku“ būti ir tuo taip pat išlikti „normaliu žmogumi“. Jei studentai mokytųsi nuo pat pirmosios studijų dienos iki sesijos (egzaminų laiko) po truputį, sesija nebūtų tokia „baisi“. Aišku, kadangi beveik niekas taip nedaro... :) tada jau tenka aukoti laisvalaikį, miego laiką ir kt. Svarbiausia nepasilikti visko paskutinei dienai, tada problemų, manau, nekils. Klausimas „kodėl reikia tiek daug mokytis?“ man atrodo keistas. Niekas neverčia mokytis, galima ir nesimokyti arba tiesiog mokytis mažiau. Bet siekiant mokslininko karjeros, reikia mokytis daug. Nors tikiu, kad ateities mokslininkui tai ne našta, o, atvirkščiai, malonumas. 

- Ką paprastai veikiate Kauno technologijos universitete paskaitų metu? Ar atliekate eksperimentus? Galbūt kuriate išradimus, svarstote, kaip užvaldyti pasaulį? :) Kokiais projektais pasižymi Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentai?

- Teorinių paskaitų metu daugiau klausome, nors neretai ir diskutuojama, ko labai prašo dėstytojai. Praktinės ir laboratorinių darbų paskaitos skirtos ką nors daryti patiems taikant tas teorines žinias. Kauno technologijos universitete yra daugybė galimybių atlikinėti įvairius eksperimentus ir dirbti mokslinį darbą ne paskaitų metu. Viena iš tų galimybių yra Kauno technologijos universiteto Studentų mokslinė draugija. Aš pati laisvu metu užsiimu robotika ir kt. moksline veikla kartu su kitais Kauno technologijos universiteto Studentų mokslinės draugijos nariais. Studentai po paskaitų ateina į laboratoriją ir programuoja, kuria robotus ir kt. Čia jie kūrybiškai taiko savo žinias, įgytas paskaitų metu. Dažnai dalyvaujame įvairiose robotų varžybose, parodose, rodome įdomiuosius fizikos eksperimentus. Taip pat Kauno technologijos universitete nesenai įkurta fizikos laboratorija, kur mielai priimami moksleiviai iš visos Lietuvos, galintys čia atlikti įvairiausius fizikos eksperimentus. Tai puiki proga dirbti su aparatūra, kurią paprastai sunku nusipirkti kiekvienai mokyklai. Studentams šioje laboratorijoje taip pat yra darbo: jie padeda moksleiviams atlikti eksperimentus, paaiškina kilus klausimams. Studentai noriai dirba laboratorijose, organizuoja įvairiausius mokslo ir kt. renginius. Čia sukurtos visos galimybės studento saviraiškai. 

- Na, bet tai turbūt tik pažaidimai, kad būtų linksmiau studijuoti ir nemigdytų prie knygų. Bet ar studentai linkę svarstyti, kur jie pritaikys studijų metu įgytas teorines žinias kai jau teks dirbti ir uždirbti?

- Dabartinės sąlygos verčia studentus svarstyti, kur jie pritaikys studijų metu įgytas teorines žinias ir, atsižvelgiant, į aplinkos reikalavimus, planuoti savo ateitį. Paprastai sėkmingos karjeros pavyzdžiai yra kai studentas ne tik studijuoja, bet ir užsiima papildoma veikla, kuri iš pradžių dažniausiai būna neapmokama. Tų žinių nuolat netaikant praktikoje, jos gali būti užmirštos. Kad taip nenutiktų, pats studentas turi elgtis sąmoningai ir kuo nors užsiimti... Žinių pritaikomumą dažnai pabrėžia ir patys dėstytojai, kurie mielai priima norinčius prisidėti prie jų mokslinio darbo – studentui tereikia pačiam ateiti ir to paprašyti. Praktikos Kauno technologijos universitete galima gauti į valias.

- Ar būtų galima šias studijas vadinti inovatyviomis? Kodėl?

- Jei manysime, kad fizika prasidėjo nuo Archimedo, tai kažin ar šias studijas galime vadinti inovatyviomis. Visgi laikui bėgant, kaip ir kiekvienas mokslas, fizika vis tiek tobulėjo. Patys fizikai mokėsi iš klaidų; tai vyksta ir dabar. Fizikos mokslo raida aiškiai rodo, kad ji dar neišsivystė: atrasta ir paaiškinta dar ne viskas. 

- Inovatyvumas siejamas su naujovėmis, ypač pritaikomomis dabartiniuose išradimuose ar senų išradimų patobulinimuose – o tai vyko ir vyks, kol žmogaus poreikiai didės. Šiuo metu „ant bangos“ kyla nanotechnologijos – visiškai naujas mokslas, o tai yra puikios perspektyvos jauniesiems mokslininkams, siekiantiems ką nors ypatingo atrasti. 

- Ar jau esi sugalvojusi, ką veiksi baigusi Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studijas? Kokioje srityje norėtum save realizuoti?

- Tarpdiscipliniškumo siekiau dar nuo tada, kai nežinojau, ką šis žodis reiškia. Artimiausias mano tikslas – Kauno technologijos universitete įgyti mokytojo kvalifikaciją. Tam reikia metus papildomai studijuoti pedagogikos ir kt. socialinius dalykus. Labai to noriu, kadangi man malonu mokyti ir būti šalia vaikų. Svajoju ką nors įkvėpti visą gyvenimą mokytis fizikos, kaip kad mano mokytojas mane skatino domėtis šiuo mokslu. O tolesnėje ateityje save įsivaizduoju mokslininko karjeroje, dalį savo laiko atiduodant ir jaunimą mokant.

---

Tad tokiais plačiais užmojais ir baikime šį pokalbį. Panašu, kad Kauno technologijos universitete sukurta teigiama aplinka ir studijuoti, ir save realizuoti, ir svajones kurti.

Linkime sėkmės studijuoti studentiškai!

Kalbėjosi Julius Majauskas

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Julius Majauskas
(2)
(0)
(2)

Komentarai (0)