Kaip ir kiekvienais metais, tūkstančiai abiturientų suka galvas, kokią specialybę pasirinkti, į kurį universitetą ar kolegiją įstoti. Kaip visada klausimų apie studijas, stojimus ir perspektyvas po studijų daugiau nei atsakymų. Tuo labiau, jog labai sunku suprasti, kas yra tikrieji norai, o kas tik visuotinė mada ar draugų bei artimųjų įtakotas požiūris. Tad kaip susigaudyti savo noruose ir nepasimesti daugybėje galimybių? Kaip galutinai apsispręsti kur stoti šiais metais?

Visų pirma, reiktų suvokti, jog specialybės pasirinkimas – gana rimtas žingsnis. Nors įgyta specialybė neužkirs galimybių dirbti visai kitoje sferoje, tačiau jei ji atitinka asmeninius pomėgius ir šioje srityje nuolat tobulėjama, gyvenimas tampa daug paprastesnis – nelieka blaškymosi; nesunkiai tampama geru specialistu, dėl kurio varžosi darbdaviai; nelieka jokio pavojaus būti bedarbiu ar gauti mažą algą. 

Pasiekti gerų perspektyvų galima kiekvienoje specialybėje, tačiau kai kuriais atvejais teks daugiau pasistengti ir net reikės trupučio laimės, o kai kuriais mažiau. Laimės ir daug pastangų prireikia įgijus madingą ir labai populiarią specialybę, mat yra labai daug absolventų, kurie visi didina konkurenciją įsidarbinant. 

Štai šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 30 tūkst. jaunų bedarbių. Iš jų, kaip ir visada, Lietuvos darbo biržoje buvo daugiausiai registruota teisės, socialinio darbo, ekonomikos studijų absolventų. 

"Statistika negailestinga, - žurnalistei Aistei Stanelytei pasakojo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. - Iš tikro jauni žmonės paskutiniu metu dažnai rinkosi studijas, kurias baigę sunkiai rasdavo darbą. Kita vertus, nepaisant gana didelio nedarbo, yra nuolatinė daugybės profesijų atstovų paklausa! Toks pasiūlos-paklausos disbalansas darbo rinkoje susidarė ir dėl netinkamo profesinio orientavimo, ir dėl pačių moksleivių nepagrįsto susižavėjimo pirmiausiai humanitarinėmis, socialinėmis studijomis, egzotiškomis specialybėmis. Technologinės studijos, darbininkiškos profesijos, amato įgijimas buvo ir iki šiol yra laikomas neprestižiniu, antrarūšiu, net gėdingu! Tai iškreiptas ir labai žalingas požiūris. Egzotika bei "madingos" profesijos yra nepaklausios darbo rinkoje, ir atvirkščiai - "antrarūšės" specialybės savininkui darbas (ir uždarbis!) visada yra garantuotas!"

Pokalbininkas jaunuoliams, galvojantiems kur studijuoti, į kokias aukštąsias mokyklas stoti, patartų "nebeždžioniauti", nesižvalgyti į "madas", o įsiklausyti į vidinį balsą: kokį darbą dirbtum su malonumu, norėtum nuolat tobulėti, būti pačiu pačiu geriausiu.

"Neprošal atidžiai įsiklausyti į pačių artimiausių žmonių, kurie tave geriausiai pažįsta (jauname amžiuje dažnai pats sau esi labai įdomus... tačiau visiškai nepažįstamas! Gal dėl to toks įdomus?!) ir kurie tau nori vien tik gero, nuomonę. Nors tai gali jaunam žmogui pasirodyti kiek per grubu, bet norint išvengti skaudžių nusivylimų, būtina suprasti ir susitaikyti su tuo, kad darbo rinkoje būsi tiesiog prekė! Jei nenori dulkėti metų metais "lentynoje" kaip niekam nereikalingas, turi suformuoti iš savęs paklausią prekę darbo rinkai. Tik tokiu atveju būsi pageidaujamas, vertinamas... ir gerai apmokamas", - teigė P. Vasiliauskas.

"Renkantis profesiją reiktų įvertinti jos perspektyvumą ne po 5, o mažiausiai po 10 metų, - aiškino personalo atrankos kompanijos "Alpha Consultants" vadovė Inga Siminonienė. - Taip pat reikia įvertinti ir vietą, kurioje norite gyventi. Jeigu ketinate išvažiuoti iš Lietuvos, būtina rinktis specialybę, kurioje galėsite kompensuoti savo kalbos ar kitokius trūkumus: socialiniame sektoriuje, valstybės tarnyboje galite patirti nesėkmę, nes būsite kitos tautybės. Inžinerinės specialybės garantuoja mažesnę diskriminaciją."

Taigi, daugumos specialistų patarimai yra panašūs – galvojant kur stoti, reiktų nepamiršti, jog madingos ir populiarios humanitarinio bei socialinio profilio specialybės įsidarbinimo požiūriu yra pakankamai rizikingos. Ir visiškai kita situacija su inžinerinėmis bei tiksliųjų mokslų specialybėmis, tokiomis kaip „Taikomoji fizika“, „Taikomoji matematika“ ar „Medžiagos ir nanotechnologijos“: šiose specialybėse įgyjamos žinios yra nesenstančios ir labiau praktinės nei teorinės, tad absolventams atsiveria žymiai platesnės įsidarbinimo galimybės. 

Reiktų nepamiršti dar ir to, jog tiksliųjų mokslų absolventai dažnai yra net labiau vertinami nei giminingo inžinerinių profilio specialistai. Mat tiksliųjų mokslų studijos labai praplečia analitinį mąstymą, padidina fundamentaliųjų žinių pagrindą, o tai yra visa ko pagrindas. Pavyzdžiui, „Taikomosios matematikos“ specialybės studentai, pasirinkę gretutines studijas „Taikomoji matematika + Informatika“, dėl analitinio mąstymo darbdavių vertinami dar geriau nei „gryni“ programuotojai, tad labai graibstomi kaip perspektyvūs specialistai. Panaši situacija ir su taikomosios fizikos ar nanotechnologijų specialistais – jų žinios yra tiesiog būtinos daugelyje projektavimo, gamybos ar kitokių aukštųjų technologijų profilio įmonėse.

Žinoma, kur studijuoti – kiekvieno asmeninis sprendimas ir į išorės patarimus nors ir sveika įsiklausyti, bet juos reikia vertinti rezervuotai. Svarbu suprasti esminį dalyką – iš pirmo žvilgsnio sunkios ar nemadingos specialybės dažnai būna net labai perspektyvios, tad jei į jas linkstate, galite be jokių abejonių rinktis šį kelią.

Komentarai (0)