Plyta. Per platus. Senovinis, stačiakampis ekrano dizainas. Ir kam, po galais, gali kilti noras mokėti didelius pinigus už daiktą, kurio paskirtis yra žaidimai galbūt pačioje blogiausioje pasaulio žaidimų platformoje?

Štai su tokiomis mintimis paėmiau į rankas „Razer Phone 2“ išmanųjį telefoną. Bet pakako kelių valandų, kad suprasčiau, jog ne viskas yra taip blogai. O po kelių dienų nuomonė ir apskritai pasikeitė.

Didžiausia klaida – žaidimai „Android“ sistemoje

Nesigėdiju prisipažinti, kad mėgstu kompiuterinius žaidimus. Ir niekada nesutikčiau su manančiais, kad geriau deginti dienas ir valandas žiūrint serialus ar filmus (ar dar blogiau – meksikietiškas, indiškas, turkiškas ar lietuviškas televizijos dramas). Galbūt kažkiek nusileisčiau tiems, kurie teigia, kad knygų skaitymas yra kilnesnis užsiėmimas. Bet žaisti yra smagiau! Žaidžiant neužmiegama taip, kaip vartant istorinių traktatų puslapius (nebent tas žaidimas būtų „Lineage 2“).

Bet kartu su visa šia meile žaidimams turiu taip pat pripažinti, kad „Android“ operacinėje sistemoje privisusiai žaidimų ordai jaučiu daugiausiai panieką, o viso laiko, praleisto „Android“ žaidimuose, gailiuosi – jau geriau būčiau žiūrėjęs „Moterys meluoja geriau“ ar „Ekstrasensų mūšius“. Mat būtent „Android“ žaidimų kūrėjai, bemaž nuo pat šios sistemos išopuliarėjimo auginti su mintimi, kad „populiariausi žaidimai yra nemokami“ ir kad „pinigus iš žaidėjų galima susirinkti vėliau“, prikūrė daugybę gražiai atrodančių produktų, kuriuose žaidėjo pasiekimai yra iš esmės proporcingi jo sumokėtai pinigų sumai.

Kitaip tariant, tai yra šiukšlynas, kuriame yra šūsnys spąstų piniginei ir gal vienas-kitas perlas. Tai ar ne geriau būtų skirti perpus ar netgi dar mažiau pinigų už „Playstation 4“ arba „Xbox One“ ir mėgautis kur kas aukštesnės kokybės, didesnės išliekamosios vertės, daugiau malonumo teikiančiais (nors pavieniui ir gerokai daugiau kainuojančiais) žaidimais? O gal net įvertinti asmeninių kompiuterių universalumą ir labiau įprastas valdymo galimybes? Taip, žaidimams skirti kompiuteriai kainuoja daugiau, bet ir malonumo kiekis visai kitas.

Būtent tokiomis mintimis vadovaujuosi teigdamas, kad „Razer“ – išskirtinai į žaidėjus orientuotą produkciją gaminanti įmonė – sukurtas telefonas yra beprasmis. Juolab, kad lygiai tokių pačių sparčių ir kur kas pigesnių telefonų yra prigaminę ir kitos įmonės.

Bet iš tiesų šis „Razer Phone 2“ nėra grynakraujis „žaidimų kompiuteris su skambinimo funkcija“. Jį galima panaudoti ir kitiems užsiėmimams.

Dizaine – duoklė klasikai ir modernumo blyksniai

Pradžiai – stačiakampis dizainas. Trumpai tariant – jis grakštus kaip plyta. „Sony“ to jau lyg ir atsisakė, bet, anot patarlės, gamta nemėgsta vakuumo. Šiame įrenginyje perimta turbūt pati smagiausia „Sony“ flagmanų savybė – pirštų atspaudo skaitytuvas ant briaunos. Nors kažkodėl pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo šio telefono užrakto talpinimas ant įrenginio nugarėlės (ir, matyt, yra tokio atrakinimo būdo mėgėjų), aš pats pirmenybę teikiu užraktui ant telefono priekinės pusės arba ant briaunos – tokiu būdu įrenginį galima atsirakinti jo nepakeliant nuo stalo.

Antra – ekranas. Taip, šiuolaikinė mada mums į rankas spraudžia vis siauresnius ir ilgesnius ekranus – atseit, kuo didesnė įstrižainė, tuo geriau, bet delnu apčiuopti abu įrenginio šonus taip pat privaloma, todėl plėstis lieka tik viršun ir apačion arba naikinant rėmelius apie ekraną. Arba iškart ir plėstis, ir siaurintis rėmelius. O „Razer Phone“ siūlo visai kitą požiūrį: ekranas bemaž centimetru platesnis už populiariuosius praėjusių metų flagmanus ir jo formatas yra ne koks nors naujoviškas 9:18 (paniurzgėsiu – o kodėl trupmenos nesupaprastinus ir nepažymėjus tiesiog 1:2?), o labiau tradicinis 9:16. Įrenginio ilgis daugiau ar mažiau toks pats, kaip ir tų populiariųjų flagmanų, bet ir viršuje, ir apačioje jį riboja tiesiog milžiniški panašaus dydžio garsiakalbiai – apie centimetrą pločio.

Ant įrenginio nugarėlės – didelis blizgantis „Razer“ logotipas. Ir, kaip įprasta žaidėjams skirtuose produktuose, šis logotipas ne šiaip sau „užklijuotas“ ir ramiai sau guli – jis gali švytėti bet kuria naudotojo pasirinkta spalva ar kintančiomis spalvomis, gali pulsuoti, gali spalviniais kodais pranešti apie įvairius gautus pranešimus.

Abi įrenginio puses dengia „Gorilla Glass 5“ dūžiams atsparus stiklas. Ir stiklas ant nugarėlės yra ne šiaip kosmetinis papuošimas – jis reikalingas ir tam, kad būtų galima naudotis belaidžio įkrovimo funkcija.

Rėmas pagamintas iš juoda spalva dažyto aliuminio. Čia jau teks šiek tiek sukritikuoti: tik apžvalgininkų naudotas įrenginys (t. y., reikia tikėtis, kad jis buvo saugomas nuo subraižymų ir kitokių pažeidimų) pačiuose kampuose buvo praradęs juodų dažų spalvą – lenda grynas aliuminis. Vadinasi, galima pagrįstai tikėtis, kad po metų kišenėje jis neišvengiamai bus „randuotas“.

Už tai per daug saugoti nuo visokių aplinkos negandų šio telefonų nereikės kaip cukrinio. Neištirps. Nes sertifikuotas IP67.

Kompromisai

Rezultatas – delnu labai jau sudėtingai apimamas korpusas. Galite pamiršti telefono valdymą viena ranka. O laikant jį horizontaliai teks pratintis kaip nors delno kraštais neuždengti garsiakalbių.

Bet už tai koks ekranas! Įstrižainė – 5,72 colio (santykinai nedaug), bet už tai raiška – 1440 x 2560 taškų, atitinkamai taškų tankis ekrane – net 513 dpi. Labai nestipriai nusileidžia tiems patiems „populiariausiems pernykščiams flagmanams“ (pavyzdžiui, „Samsung Galaxy S9“ – 570 dpi). Be to, telefone naudojamas IGZO IPS technologijos ekranas, kurio pagrindinis privalumas yra sumažintos energijos sąnaudos – o tai labai svarbu. O dar žaidimų mėgėjams bus svarbu, kad telefone yra naudojama „Qualcomm Q Sync“ ekrano technologija, leidžianti pasiekti itin aukštą 120 Hz ekrano skleistinę – tai yra bene pagrindinis šio telefono koziris, kurį žaidimų mėgėjai tikrai įvertins.

Dabar apie garsiakalbius. Tai yra tiksliai tas atvejis, kai galima pasakyti, jog dydis yra svarbu. Nes tokios geros kokybės ir tiek daug garso dar nėra tekę sutikti jokiame kitame telefone. Mėgėjai pagroti muziką ne tik sau, bet ir draugams, tikrai įvertins tai, kad nebereikia jokios išorinės kolonėlės, kad jumis piktintųsi visas troleibusas įjungus kokio nors „Lil Peep“ ar kito panašaus atlikėjo „dainą“. Nors tokio telefono turėtojai troleibusais tikriausiai nevažinės...

„Razer“ pasiūlytas vartotojo sąsajos formatas iškart pabrėžia, jog tai yra ne tik žaidimams skirtas įrenginys: į pagrindinį ekraną yra įkeliamas „Netflix“ valdiklis per visą ekrano plotį. Ir tai yra tarsi savaime suprantama – dar nėra tekę sutikti telefono, per kurį būtų taip malonu klausytis muzikos ir žiūrėti vaizdo įrašus, tad kažką naudingo sau šiame telefone ras ne tik žaidimų, bet ir serialų gerbėjai. Tiesa, nors garsą galima tik girti, tai vaizdas nėra pats geriausias – lyginant su, tarkime, „Galaxy Note 9“ ar „Huawei Mate 20 Pro“ ekranais, jis yra kiek blyškesnis.

Grynakraujės, nemodifikuotos „Android“ sistemos gerbėjai įvertins tai, kad „Razer“ nekūrė savo vartotojo sąsajos su gudriomis valdymo schemomis, kurios daugiau trikdo, nei duoda naudos – čia yra tik lengvos kosmetinės „pudros“, paskleistos ant tikrojo „Android“ veido.

Greta „Netflix“ tarp pagrindiniame ekrane esančių programėlių rasite jau pačių „Razer“ paslaugą „Cortex“ – ji ne tik į vieną vietą surenka visus jūsų jau įdiegtus žaidimus, bet ir pasiūlo „rinktinius“ žaidimus iš „Google Play“ parduotuvės – suprantant, kad telefonas skirtas specialiai žaidėjams, natūralu, kad jiems reikia padėti pasirinkti pačius geriausius, gražiausius, labiausiai telefoną išnaudojančius produktus. Pakankamai neprasta, akiai maloni kolekcija, bet joje trūksta „dvasingų“, išliekamąją vertę turinčių pramogų skilties (su maždaug „X-Com 2“, „This War of Mine“ ar „Planescape Torment“ lygio žaidimais, kurių atsisiuntimas nėra nemokamas, tačiau jie bent jau nespaudžia leisti pinigus mikrotransakcijų parduotuvėse).

Akumuliatorius

Čia yra ta vieta, kai reikia paminėti, kodėl IGZO technologijos ekranai yra nuostabūs. Jie yra itin taupūs energijos atžvilgiu.

Atskirai reikia paminėti „Chroma“ programėlę, kuri jūsų pasirinktomis spalvomis nušviečia ant nugarėlės esantį telefono logotipą (su energijos taupymo galimybėmis – arba visišku švytėjimo išjungimu, arba jo aktyvavimu tik gavus kokį pranešimą).

O dar reikia paminėti telefono našumo optimizavimą pagal poreikį su „Game Booster“ įrankiu – kiekvienam pageidaujamam žaidimui atskirai galite parinkti bet kokį našumo lygį (iš penkių žingsnių). Tokiu būdu reguliuosite procesoriaus dažnį, nuo kurio priklausys ekrano skleistinė (deklaruojama, kad ji bus nuo 40 iki 120 Hz) ir akumuliatoriuje esančios energijos sunaudojimo sparta.

Bendra akumuliatoriaus talpa, nors ir ne rekordinė, bet tikrai nemenka – 4000 mAh. Žaidžiant žaidimus maksimaliu galingumu ir ant maksimaliai pašviesinto ekrano galite tikėtis apie 6 valandų be laido. Bet jeigu telefonas gulės „budėjimo režimu“, tai jis galės nesunkiai atlaikyti net kokias 8 paras be jokių „ultra“ energijos taupymo priemonių.

Ganėtinai įdomus telefono kroviklis: prie adapterio jungiamas laidas yra su „USB C“ tipo jungtimis abiejose pusėse – tokio laido dar neteko matyti jokio kito išmaniojo telefono komplektacijoje. Naujoviška, bet nelabai naudinga universalumo požiūriu. Kroviklis palaiko „Qualcomm Quick Charge 4.0+“ technologiją, tad telefonas bus pilnai įkrautas maždaug per valandą. Be to, kadangi kroviklio technologija yra daugiau ar mažiau universali, o ne konkrečiai šio gamintojo, galima būtų tikėtis, kad greitajam krovimui tiks ir kitų telefonų krovikliai (bėda tik ta, kad savo unikalias krovimo technologijas yra susikūrę beveik visi populiaresni telefonų gamintojai, išskyrus „Xiaomi“).

Kalbant apie „USB C“: kitokių jungčių telefone ir nėra. Užuojauta ieškantiems 3,5 mm ausinių kištuko. Už tai pakuotėje yra adapteris „senovinio“ tipo ausinėms prijungti. Kompromisas, bet jeigu labai reikia, tai veikia.

Kamera

Jeigu kai kurių kitų gamintojų telefonus galima vadinti „fotokameromis su skambinimo funkcija“, tai šiuo atveju fokusuojamasi į „žaidimų kompiuterį su skambinimo funkcija“, o dvigubas lęšių rinkinys (12 MP „telefoto“ objektyvas su optiniu vaizdo stabilizavimu ir 12 MP plataus lauko objektyvas) ant nugarėlės, atrodo, įtaisytas tik kaip formalumas – net nesitikėkite, kad fotografijų kokybės rezultatas bus artimas naujesniems „Samsung“, „Huawei“ ar „Apple“ telefonams. Tiesiog telefono paskirtis ne ta.

Tiesa, techninė fotoaparato dalis tikrai nėra prasta – pasirinktas „Sony“ jutiklių rinkinys nepadarytų gėdos jokiam telefonų gamintojui. Tiesiog, matyt, „Razer“ kameroms neskyrė daug programuotojų darbo laiko. Kita vertus, tai reiškia, jog ateityje padėtis gali keistis – programiniai naujiniai gali fotografavimo kokybę pagerinti. O kol kas su šiuo telefonu fiksuotos nuotraukos atrodo „peršviestos“ ir „plokščios“.

Techniniai parametrai

Telefoną „Razer“ išleido 2018 metų pabaigoje. Tada, kai „Qualcomm“ jau buvo pristatę savo naujausią „Snapdragon 855“ procesorių, bet dar nebuvo pateikę jo masinei gamybai ir nesiūlė telefonų gamintojams. Tad šis telefonas yra su geriausiu pernykščiu procesoriumi – „Snapdragon 845“. Gal ir gerai. Bėda tik, kad jau po mėnesio prekyboje turėtų pasirodyti telefonai su naujesniu „Snapdragon 855“ procesoriumi, o tada našumo rodikliai gali labai smarkiai pasikeisti ir šis telefonas turi visas galimybes nusiristi į „dar našių, bet jau smarkiai atsiliekančių nuo lyderių“ lentyną.

Kita vertus, išmanieji telefonai, skirtingai nuo žaidimams skirtų asmeninių kompiuterių, išsiskiria tuo, jog daugiausiai procesoriaus resursų sunaudojama kameros poreikiams – staigiam programiniam užfiksuotų vaizdų apdorojimui. O žaidimai apskritai net nesugeba išnaudoti to, ką jau dabar duoda pažangiausių mobiliųjų pagrindinių ir vaizdo procesorių deriniai. Todėl kad ir kokie nauji, gražūs ir reiklūs bebūtų „Android“ žaidimai, jiems puikiai pakanka ir pernykščių, ir užpernykščių „flagmanams“ skirtų procesorių.

Darbinės atminties jame yra 8 GB. O štai kas labai nemaloniai nustebino – mažas nuolatinės atminties kiekis. Vos 64 GB. Ir jokių kitų variantų nėra. Įvertinkite, kad pati „Android“ sistema suryja apie 15 GB, „Real Racing 3“ ir „PUBG Mobile“ taip pat reikalauja gigabaitų laisvos vietos, tad čia „Razer“ pataupė. Gerai bent jau tai, kad į atminties kortelės stalčiuką galima įdėti iki 1 TB talpos „microSD“ kortelę.

Kaina Lietuvos prekybos taškuose – apie 800-850 eurų. Telefoną apžvalgai paskolino bendrovė „Telia“, kuri yra vienintelė oficiali prekiautoja šiais įrenginiais Lietuvoje.

Išvados

Jeigu „Android“ sistema būtų patraukli žaidimų platforma, šis aparatas būtų vertas 8-9 balų 10 balų sistemoje (daugiausiai vertinimą mažinčiau dėl riboto nuolatinės atminties kiekio ir blankoko ekrano). Bet vertinant bendrame „Android“ telefonų kontekste jo balas krenta iki 5-6: vertingumą papildomai mažina santykinai silpna kamera ir plytos grakštumo dizainas. Bet už tai trūkumus iš dalies atperka neįtikėtini garsiakalbiai, ekrano taupumas energijai ir tikrai neprastas akumuliatorius, o vertinti reikėtų ir tai, kad gamintojai stengiasi padėti naudotojams nebraidyti po prasčiausių „Android“ žaidimų liūną, na ir apskritai leidžia išsiskirti vizualiai.

Komentarai ()