„Surinkimo prasme tai yra šedevras, kurio tvirtumo lygį įmanoma suprasti tik ją pačiupinėjus arba pasvėrus“. Monstriška „Asus ROG Zenith Extreme Alpha“ pagrindinė plokštė ir įspūdingo grožio 64 GB „Corsair Dominator Platinum RGB“ atmintis („Asus ROG Zenith Extreme Alpha“ ir „Corsair Dominator Platinum RGB“ apžvalga) (3)
Nors atnaujinti 29xx serijos „Threadripper“ procesoriai pasirodė prieš gerą pusmetį nenustoja stebinti 1920X modelio prieinamumas. Šį „Threadripper“ modelį vis dar galima surasti ir Lietuvos parduotuvėse. Nekainuodamas nė 400 eurų 1920X yra nediskutuotinai puikus pasirinkimas multitasking tipo darbui. Šiandien turėsime priežastį paimti kažkur dulkantį 1920X ir dar kartą jį užkurti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priežastis, iš tikrųjų, yra dviguba. „Asus“ pasiūlė naująjį X399 platformos flagmaną „ROG Zenith Extreme Alpha“.
Gerai atsimename, kad „ROG Zenith Extreme“ buvo pirmoji mūsų išbandyta X399 pagrindinė plokštė būtent su tuo pačiu 1920X. Jau tada „Zenith“ vertė stebėtis savo savybių gausa, VRM grandinės komponentų efektyvumu ir puikiai atliktais darbais aušinimo fronte, todėl kyla nuostaba, kur „Zenith Alpha“, kuri yra pirmojo „Zenith“ modelio pasekėjas, galėjo dar patobulėti.
Kita priežastis – „Corsair Dominator Platinum RGB“ operatyvios atminties rinkinys. Tai ne šiaip sau eilinis DDR4 rinkinys. Pirma, jis sudarytas iš aštuonių 8 GB talpos modulių. Antra, „Dominator Platinum RGB“ yra pirmasis „Corsair“ (ir ne tik jos) produktas, naudojantis ne įprastus LED diodus, o „Capellix“ technologija paremtus LED‘us. Kur kas mažesni „Capellix“ LED‘ai ne tik naudoja mažiau energijos, bet ir turėtų leisti pasiekti ryškesnius spalvinius tonus. Kaip „Capellix“ išpildymas atrodo su „Dominator“ atmintimi būtinai pasižiūrėsime.
Kokie „Zenith Extreme Alpha“ privalumai prieš „Zenith Extreme“?
„Zenith Extreme Alpha“ pradeda savo pasirodymą nuo to paties, nuo ko pradėjo „Zenith Extreme“ ,t.y. nuo įspūdingos komplektacijos. Atrodo, kad buvo pasirūpinta viskuo. Pradedant tokiomis detalėmis, kaip tvarkykles turintis mažytis ROG atmintinukas ar į medžiagines rankoves įvilkti SATA duomenų kabeliai (įvilkti 2, iš viso 8) ir baigiant praktiškesniais dalykais, kaip išoriniai termo diodai ar prailginimai RGB juostelėms. Daugeliui pačius svarbiausius priedus išpakavome: mobilią 2T2R WiFi anteną, HB SLI tiltą, Fan Extension modulį ir DIMM.2 pridėtinę plokštę.
Tarp „Zenith Extreme“ ir „Zenith Alpha Extreme“ yra tiek akivaizdžiau pastebimų, tiek labiau paslėptų skirtumų. Akis pirmiausia ant „Alpha“ modelio labiausiai pastebi gigantišką VRM radiatorių, kuris nusitęsia beveik per visą EATX formato montažinės plokštės plotį. „Alpha“ motininei plokštei būdingi 30,5 x 27,7 cm išmatavimai. Į akis labiausiai krinta tai, kad atnaujintas X399 flagmanas įgavo daugiau prabangos klasės akcentų, įskaitant stiklinę zoną virš I/O panelės ir metalinius intarpus tarp PCIe lizdų, kurių išdėstymas kiek pasikeitė lyginant su „Zenith Extreme“. Bnedras vaizdas pernelyg nepakito - liko tamsus matinis PCB išdažymas ir didžiulis mikroschemų rinkinį aušinantis radiatorius, priešaky turintis ROG akį.
Kita „Zenith Extreme Alpha“, kaip ir „Zenith Extreme“, pusė, yra pridengta nugarine plokštele, ne tik suteikiančia konstrukcijai tvirtumo, bet ir savo krašte laikančia RGB pašvietimu iliuminuotą juostą. Juodos spalvos plokštelė beveik atkartoja visą kitoje pusėje likusio VRM radiatoriaus ilgį.
Nors nuo „Alpha“ niekur nedingo keturi mechaniniai PCIe 3.0 x16 lizdai, jie dabar išdėstyti kiek kitaip. Aukščiausiai esantis buvo atitrauktas nuo CPU lizdo, taip padarant motininę plokštę kur kas geriau suderinamą su oriniais aušintuvais. Du viduriniai lizdai „sulipo“, kas 4-way SLI/„CrossFireX“ palaikymą „apkarpė“ iki 3-way SLI/„CrossFireX“. Savo ruožtu elektrinis PCIe x16 lizdų pralaidumas nepasikeitė - liko x16/x16/x8/x8 kombinacija. PCIe 2.0 x4 lizdą pakeitė 3.0 specifikacijos bei buvo išimtas vienintelis anksčiau buvęs PCIe 2.0 x1.
Kitas stambus į akis krintantis pokytis – tarp PCI-Express išplėtimo lizdų įsiterpęs metalinis gaubtas. Jis atlieka dvi funkcijas. Pirmoji – estetinė. Gaubtas gražiai įsikomponuoja greta didžiulio X399 mikroschemų rinkinį aušinančio ROG radiatoriaus. Antroji – aušinimo. Po gaubtu yra paslėptas vienas iš trijų M.2 lizdų, į kurį įstatytas SSD perduos šilumą būtent metaliniam gaubtui. Šis lizdas priima PCIe 3.0 x4 magistralę turintį M.2 2280 formato SSD. Pralaidumu su kitomis struktūromis nesidalinama.
Iš abiejų TR4 lizdų šonų integruota po 4-is DIMM lizdus, kuriuose galima sutalpinti iki 128 GB DDR4 operatyvios atminties. „Asus“ nurodo, kad „Alpha“ palaiko maksimalaus 3600 MHz (O.C.) dažnio DDR4 modulius, kurie nepalaiko klaidų taisymo bei priklauso un-buffered grupei. Aštresnė akis pastebės, kad DIMM lizdai yra arčiau TR4 lizdo, kas potencialiai gali sukelti problemų diegiant aukštus modulius į vidinius DIMM lizdus ir naudojant blogesnį suderinamumą su tokiais moduliais turintį orinį CPU aušintuvą.
Į DIMM.2 lizdą dabar montuojama speciali pridėtinė plokštė, iš abiejų pusių turinti po radiatoriaus lakštą. Šią „Asus“ inovaciją pirmą kartą pamatėme apžvelgdami „ROG Maximus XI Gene“ pagrindinę plokštę. Kiekvienoje pusėje telpa po 22110 formato SSD kaupiklį, kuris gali naudoti arba PCIe, arba SATA magistralę. Kiekvieno M.2 lizdo pralaidumas po 32 Gb/s, pralaida su niekuo nesidalinama. Prisimename, kad su „Zenith Extreme“ komplektuojama pridėtinė plokštė leido papildomai tvirtinti mažo skersmens ventiliatorių. Atsiradus radiatoriui šitos galimybės nebeliko, tačiau testuodami „Gene“ buvome įtikinti, kad jie neturėtų prasmės, kadangi radiatoriaus aušinimo efektyvumas yra labai aukštas.
Originali „Zenith Extreme“ buvo komplektuojama su „Areion“ 10G pridėtine tinklo plokšte. Jos „Aquantia AQC-107“ modulis užtikrino 10 Gbe pralaidumą ir atgalinį suderinamumą su 1/ 2,5/ 5 G standartais. Ant „Alpha“ montažinės plokštės taip pat suradome AQC-107 modulį, siūlantį tuos pačius 10 Gbe. Tiesa, funkcionalumo atžvilgiu šis sprendimas geresnis, kadangi nereikia aukoti nei vieno PCIe x16 lizdo pridėtinei plokštei, o su moduliu susietas RJ-45 lizdas jau sumontuotas pačioje I/O panelėje.
„Alpha“ nesiūlo galimybės rankiniu būdu išjungti PCIe 3.0 x16 lizdų – ant jos nebematome mažytės dėžutės su slankikliais, kuri leido tai padaryti, tačiau „Alpha“ gavo papildomą antrąją adresatinę 4-1-pin (5 V, 3 A) RGB galvutę. Ji buvo patalpinta greta 90° kampu pasuktų dviejų 8-pin EPS12V lizdų. Po jais didesnis įjungimo/išjungimo mygtukas ir mažesnis sistemai perkrauti.
Akylesni pastebės, kad po SATA portais nebėra 32 Gb/s pralaidumo U.2 lizdo. „Asus“ nusprendė atsisakyti populiarumo stokojančio U.2, kuris originaliame „Zenith Extreme“ modelyje dalinosi pralaidumu su ketvirtuoju PCIe 3.0 x16 lizdu. Papildomai „Alpha“ gavo septintąjį ir aštuntąjį SATA 6 Gb/s portus, kurie valdomi „ASMedia“ valdiklio. Kiti šeši „pririšti“ prie X399 mikroschemų rinkinio ir tinkami RAID masyvų sudarymui.
„Alpha“ pagrindinėje plokštėje atsirado antras fizinis BIOS. Po TR4 lizdu stovi indikaciniai LED, nurodantys, kuris 128 Mb dydžio BIOS aktyvuotas. Tai atliekama apačioje montažinės plokštės esančio specialaus mygtuko pagalba. Čia randame visus kitus pagalbinius mygtukus ir slankiklius, kuriuos turėjo originali „Zenith“, įskaitant Slow Mode slankiklį, priverčiantį CPU dirbti taikant mažiausią įmanomą dažnio daugiklį, taip pat RSVD slankiklį, kuris automatiškai nustato specifines CPU įtampas naudojantiems aušinimą azotu ir taip panaikina cold boot problemą. Ši savybė veiksni tik su tam tikrais procesoriais ir tik esant minusinei temperatūrai. ReTry mygtukas praverčia tada, kai sistema tampa neveiksni ir perkrovimo mygtukas nereaguoja, o Safe_Boot leidžia patekti į BIOS, jeigu buvo panaudoti netinkami nustatymai be būtinybės anuliuoti visus BIOS nustatymus. Tarp mygtukų esantis LN2 trumpiklis panaikina nustatomų įtampų ribojimą, pavyzdžiui, operatyviajai atminčiai ar procesoriui.
Apačioje taip pat sumontuota papildoma molex jungtis naudojantiems galingas multi GPU konfigūracijas, 4-pin 5050 bei 3-1-pin adresatinių RGB galvučių pora, Node lizdas, pora vidinių USB 2.0 ir viena USB 3.1 Gen 1 galvutė.
Į SSD skirtą vietą korpuse tvirtinama ir į Node lizdą jungiama FAN Extension pridėtinė plokštė yra funkcionalesnė nei ta, kuri buvo komplektuojama su „Zenith Extreme“. Modulis turi šešis 4-pin PWM lizdus, tris lizdus išoriniams termo diodams, be to, atsirado trys 4-pin RGB 5050 lizdai. Funkcionalumą praplėtęs FAN Extension dabar reikalauja nebe molex, o 6-pin PCIe maitinimo.
Kaip minėjome, garso posistemės zona uždengta nebe plastmasiniu, o iš metalo pagaminto dangteliu. Nuo bendro PCB atskirta „SupremeFX“ garso posistemės sandara liko nepakeista. Šalia „Realtek ALC1220“ kodeko, pasiekiančio 113 dBA SNR įėjime ir 120 dBA SNR išėjime, integruotas 32 bitų/384 KHz „ESS Sabre 9018Q2C“ DAC‘as. Į ausines išvedamam garsui sustiprinti skirtas „Texas Instruments OPA2836“ operacinis stiprintuvas, kurį radome kitoje PCB pusėje. Filtruojančiais kondensatoriais pasirinkti „Fine Gold“ serijos „Nichicon“ „polimerinukai“.
I/O panelėje vaizdas beveik nepasikeitęs. Čia yra aštuoni USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s) lizdai, BIOS nustatymus anuliuojantis CLR_CMOS mygtukas, Flashback mygtukas, kuris inicijuoja BIOS atnaujinimą iš atmintinuko, bei analoginiai garso išėjimai su S/PDIF. Lyginant su „Zenith“ čia atsirado du papildomi A tipo USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) portai ir „Alpha“ dabar iš viso siūlo 3x A tipo ir 1x C tipų. Kadangi „Aquantia AQC-107“ modulis buvo integruotas ant pačios montažinės plokštės RJ-45 lizdas atsidūrė I/O panelėje. Antrasis (raudonos spalvos) RJ-45 lizdas susietas su gigabitiniu „Intel I211-AT“ tinklo moduliu. Dviejų juostų 802.11ac WiFi valdomas „Intel Wireless-AC 9560“ modulio. Palaikoma Bluetooth 5.0 versija ir MU-MIMO.
Audio išvestys gauna gražų apšvietimą
RightMark Audio Analyzer rodo šiek tiek prastesnius rezultatus už tuos, kuriuos turėjo „Zenith Extreme“. Triukšmo lygis padidėjęs nuo -109 dBA iki -105,5 dBA, o dinaminis diapazonas sumažėjęs nuo 112 dBA iki 109 dBA. „Alpha“ fiskuoja šiek tiek geresnio dinaminio iškraipymo vertę (0,00103 vietoje 0,0022 %), tačiau intermoduliacinio triukšmo grafoje matome tik very good įvertinimą, kai „Zenith Extreme“ rezultatas šioje grafoje buvo įvertintas puikiam.
Didžiausi pokyčiai - pačioje VRM grandinėje ir aplink ją
Kuomet AMD išleido 29xx serijos „Threadripper“ procesorius „Asus“ savo X399 pagrindinėms plokštėms išleido po antrą ventiliatorių, kuris būtų tvirtinamas virš ant VRM radiatoriaus ir ateitų į pagalbą jau esančiam VRM radiatoriuje. „Alpha“ savo ruožtu jau iškart turi porą ventiliatorių, tiesa jų skersmuo kiek mažesnis, ~30 mm. Tuom VRM aušinimas nesibaigia, nes virš I/O zonos stovi antra radiatorius dalis. Abi jos sujungtos šilumos vamzdeliu. Iš šios radiatoriaus dalies dingęs ventiliatorius buvo pakeistas stikline RGB zona. Stiklo sluoksnis plonas ir absoliučiai didžiausią radiatoriaus dalį sudaro metalas. Visa „Alpha“ VRM grandinės aušinimo sistema sveria neįtikėtinus 626 gramus. Stiklinėje dalyje liko LiveDash ekranėlis, galintis realiu metu transliuoti naudingą informaciją apie procesoriaus dažnį, temperatūrą, įtampą ir panašiai.
Po radiatoriumi matome 16-a MicroFine Alloy induktorių ir tiek pat galios blokų. Kadangi IR35201 (jis vėl koduotas po ASP1405I žyma) valdiklis palaiko 8-is PWM kanalus, o kitoje PCB pusėje neaptikome dubliuotojų tampa aišku, kad prieš akis turime VRM grandinę, kurioje padvigubinti galios komponentai. Kitais žodžiais turime ypač stiprią aštuonių vCore fazių VRM grandinę arba netikrą 16-os fazių, kurią galima drąsiai vadinti Twin 16. Lyginant su „Zenith Extreme“ nepasikeitęs nei PWM valdiklis, nei galios blokai. Naudojami tie patys puikią reputaciją turintys 60 A stiprio IR3555M iš „International Rectifier“. Esminis skirtumas tas, kad „Zenith Extreme“ tokių galios blokų turėjo dvigubai mažiau, t.y. 8-is.
Tarp filtruojančių kondensatorių dominuoja iš tantalo pagaminti POSCAP tipo ir akiai labiau pažįstami 10K reitingo polimeriniai kondensatoriai. Žinoma, japoniškos kilmės.
SOC dalyje taip pat matome pokyčius. Ši dalis jau aušinama radiatoriumi, kai „Zenith Extreme“ buvę galios blokai neturėjo aušinimo. Nuėmus radiatorių, kuris sujungtas kartu su mikroschemų rinkinį aušinančiu didžiuliu radiatoriumi, paaiškėja, kad ir čia turime IR3555M galios blokus. Jų keturi. Nesame tikri į kelias fazes jie įjungti (arba keturias, arba dvi), tačiau bet kuriuo atveju tai yra žingsnis pirmyn palyginus su trimis (po 25 A) „Texas Instruments“ NexFET tranzistoriais.
Specifikacijos
RGB atsiranda ir „Dominator Platinum“ DDR4 moduliuose
„Dominator Platinum“ ir „Vengance LPX“ buvo vienintelės operatyvios atminties šeimos, kurios gyveno senamadiškai ir neturėjo RGB pašvietimo. „Corsair“ išleido „Vengeance LED“, vėliau „Vengeance RGB (PRO)“, todėl tebuvo laiko klausimas, kada RGB gaus ir „Dominator Platinum“, kurie nuo seno buvo laikomi aukščiausios prabos atmintimi visoje „Corsair“ pasiūloje.
Kalbant apie „Dominator Platinum RGB“ pasiūlą ji išties milžiniška, tiek dažnio, tiek talpos aspektais. Taktinis dažnis prasideda nuo 3000 MHz ir kyla iki įspūdingų 4800 MHz. Startiniai komplektai prasideda nuo 2x 8 GB ir auga iki 8x 16 GB. Savaime suprantama, kad milžiniškais taktiniais dažniais pasižyminčių 128 GB komplektų „Corsair“ nesiūlo. Didžiausi rinkiniai nusėsta prie pakankamai konservatyvaus 3600 MHz dažnio.
Visiems neatpėjusiems su keliais gigabatais DDR4 atminties šiandien turėsime reikalų „Corsair“ pakuotės viršutiniame kampe praneša, jog su 64 GB. Šis komplektas sudarytas iš aštuonių 8 GB talpos modulių, dirbančių 3200 MHz dažniu. Gamintojas taip pat nurodo, kad moduliai, kurie (tiksliau vienas iš jų) rodomi ant pačios pakuotės, suderinami su iCUE programiniu įrankiu.
„Dominator Platinum RGB“ poromis suskirstyti į poroloninius paminkštinimus, papildomai kiekvienam dar turint savo dėklą. „Corsair“ tikrai pasirūpino aukštu lygiu nuo mechaninių pažeidimų, jau neskaitant dar vienos tvirto kartono dėžutės (rodėme pirmajame puslapyje), kurioje buvo ši juoda pakuotė.
„Dominator Platinum RGB“ moduliams priskirta juoda matinė spalva. Šiek tiek šonuose įgaubti aliuminio radiatoriai savo centre turi „Corsair“ ir trijų burių (firminio logo) žymes. Ant kiekvieno modulio užklijuotas lipdukas, kuriame nurodytas modulio kodas, serijinis numeris, taip pat kokio dydžio rinkiniui jis priklauso. Galiausiai turime taktinį dažnį, 4-is pagrindinius vėlinimo laikus, darbinę įtampą ir trijų skaitmenų kodą, pagal kurį galima nustatyti, kokio puslaidininkių gamintojo lustai čia panaudoti. Kodas 5.31 leidžia identifikuoti, kad po radiatoriais slepiasi „Hynix“ lustai.
Modulis aušinamas pagal 2006 metais „Corsair“ patentuotą Dual Path DHX technologiją. Karštis surenkamas ne tik nuo FBGA lustų (tai padaro aliuminio radiatoriai), bet ir nuo montažinės plokštės, kurios viršutinė dalis padengiama varine plokštele ir ant jos dedamas dantukus turintis radiatorius. Beveik į visus tarpelius tarp dantukų įspraustos RGB iliuminuotos juostelės. Visą aušinimo metodiką puikiai iliustruoja šis schematinis piešinys.
„Dominator Platinum RGB“ modulio aukštis siekia 55 mm. Svoris - 98 gramai. Atrodo, kad tai patys aukščiausi ir sunkiausi mūsų kada nors bandyti DDR4 moduliai. Beveik į visus tarpelius tarp dantukų įspraustos RGB iliuminuotos juostelės.
Iš cinko lydinio pagamintame dviejų dalių viršutiniame lankelyje (kvadratėlių forma) integruoti 12-a „Capellix“ LED'ų. Centrą puošia juostoje esanti „Dominator“ žymė. Nenustebtume jeigu ir čia sušvis RGB pašvietimas.
Šoniniai aliuminio radiatoriai surakinti nerūdinjančio plieno varžtais. Konstrukcija ypač tvirta be galimybės radiatoriams atsitiktinai atšokti nuo struktūrų, su kuriomis jie privalo liestis.
Iš apačios matome, kad tai single sided tipo moduliai. Visi aštuoni FBGA lustai patalpinti ant tos pačios montažinės plokštės pusės, kai kitoje pusėje plyšys tarp PCB ir radiatoriaus užpildytas porolono juostele.
Thaiphoon Burner įrankis patvirtina, kad moduliuose panaudota „Hynix“ atmintis. Moduliai yra single rank tipo. Vieninteliame XMP 2.0 profilyje koduotas 3200 MHz dažnis su 16(CL) – 18(tRCD) – 18(tRP) – 36(tRAS) vėlinimo laikais. Darbinė įtampa standartinė tokio dažnio DDR4 atminčiai, t.y. 1,35 V.
Kaip atrodo tas „Capellix“ RGB apšvietimas?
Kaip dažniausiai atsitinka motininių plokščių RGB įrankiai tinkamai neatpažįsta arba netinkamai sinchronizuoja „Corsair“ modulius, todėl būtina naudotis iCUE įrankiu. Ką pirmiausiai reikia padaryti, tai teisingai skirsnyje DIMM setup išdėstyti modulius ir juos teisingai apsiversti, kitaip realybėje atvaizduojami RGB efektai nesutaps su iCUE pateikiama vizualizacija. Teisingai sugrupuoti pavyks išsišaukus efektą ir pabandžius iCUE pagalba atjungti DIMM modulius. Tada bus matyti, kokį modulį atjungia iCUE ir koks netenka apšvietimo realybėje. Teisingą modulių apvertimą geriausiai atlikti išsišaukus atskirų zonų efektą ir vėl patikrinimo būdu stebėti ar iCUE vizualizacija sutampa su realybėje atvaizduojamu pašvietimu. Gamykliškai moduliai nebuvo susinchronizuoti teisingai, nes vienoje TR4 lizdo pusėje DIMM lizdai yra apversti, todėl sinchronizaciją teko atlikti rankiniu būdu.
Greta Dominator Platinum RGB vizualizacijos iCUE pateikia svarbiausią modulių informaciją, t.y. taktinį dažnį, svarbiausių ciklų vėlinimo laikus ir komandų dažnį.
Įrankis taip pat geba realiu laiku sekti kiekvieno iš aštuonių modulių temperatūrą ir jos pokyčius atvaizduoti grafike.
Full software control nustatymas prideda porą papildomų RGB profilių, tačiau esminis skirtumas įgalinus šį valdymą yra efektų kontrolė ne tik DIMM lygmeniu, bet ir atskirose pašvietimo zonose. Kiekvienas „Dominator Platinum RGB“ turi po 12-a pašvietimo zonų: po penkias iš šonų ir dvi ten, kur yra „Dominator“ žymė. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, lietaus (angl. rain) efektą galima taikyti bet kurio modulio, bet kurioje pasirinktoje zonoje. Pavyzdžiui, rain efektas gali tęstis per kraštinių modulių pusę ilgio, o vidiniai šeši moduliai gali būti ir neapšviesti. Nemaža dalis RGB profilių turi greičio ir krypties nustatymus.
Kaip viską panaudosime testavimui? Pirmiausiai tikriname, kokiu maksimaliu dažniu gali dirbti „Dominator Platinum RGB“ moduliai TR4 platformoje
Taigi turime „Threadripper 1920X“ procesorių, „Asus ROG Zenith Extreme Alpha“ pagrindinę plokštę ir „Corsair Dominator Platinum RGB“ DDR4 komplektą. Su šia trijule norėjome atlikti kuo praktiškesnį testavimą, kuriame nebūtų įprastų programų testų, kadangi 1920X nėra pirmos jaunytės procesorius. Daugelis testų jau atlikti, bet vėliau vis tiek persigalvojome ir atlikome įprastą testavimą. Pagrindine idėja liko patikrinimas, ar CPU ir motininės plokštės kombinacija bus pajėgi „pavežti“ visus aštuonis DDR4 modulius, jiems veikiant 3200 MHz dažniu. Tai pakankamai problematiškas scenarijus procesoriuje esančiam atminties valdikliui. Sudėtingesniu išbandymu taptų nebent 128 GB operatyvios atminties, kuri būtų nebe single rank, o dual rank tipo. Iš seniau atliktų testavimų žinome, kad mūsų 1920X valdiklis nėra labai silpnas: iš keturių 8 GB talpos modulių sudarytas „Corsair Vengeance RGB“ komplektas kartu su „Asus X399-A Prime“ pagrindine plokšte pasiekė stabilų 3333 MHz dažnį, su labai pagirtina 16-os taktų CL delsa.
UEFI BIOS‘e aktyvavus XMP profilį sėkmingai įkopėme į darbalaukį ir, kaip paaiškėjo, „Zenith Extreme Alpha“ buvo teisingai nustačiusi visus pagrindinius vėlinimo ciklus, 16-18-18-36. Mums nereikėjo rankiniu būdu daryti jokių korekcijų. Reikia pažymėti, kad šio „Dominator Platinum RGB“, kaip ir nei vieno kito, komplekto nėra QVL sąraše. Jame matome porą kitų 3000 MHz dažnio „Corsair“ 8x 8 GB arba 8 x 16 GB DDR4 komplektų. Į darbalaukį sugebėjome įkopti netgi padidinę DRAM dažnį iki 3333 MHz, tačiau HCI Memtest akimirksniu buvo aptiktos klaidos. Tas pats pasikartojo grąžinus 3200 MHz dažnį. Įtampos padidinimas nuo 1,35 V iki 1,4 V stabilumo nepridėjo. Aukštesnė įtampa neleido stabilizuoti ir 3000 MHz. Toliau mažindami „Dominator Platinum RGB“ dažnį palikome standartinę 1,35 V įtampą. Buvo bandyta 2933 MHz, 2800 MHz, 2666 MHz, kol galiausiai išvydus HCI Memtest klaidas netgi su 2400 MHz dažniu kilo įtarimų, ar nėra vienas iš „Alpha“ DIMM lizdų defektuotas, o galbūt net DRAM modulis. Pradėjome teorijų atmetinėjimo procedūrą, ypač po to, kai pusė, t.y. keturi, „Dominator Platinum RGB“ moduliai dirbdami 3200 MHz dažniu sėkmingai be klaidų praėjo keturis HCI Memtest ratus su ta pačia „Alpha“.
„Extreme Alpha“ + 4x 8 GB „Corsair Dominator RGB“ @3200CL16 (1,35 V)
Norėdami atmesti įtarimą, kad „Dominator Platinum RGB“ komplekte yra defektuotas modulis, viską perkėlėme į X299 platformą, kuri neturi tiek problemų palaikant aštuonis aukštesnio dažnio DDR4 modulius. Kaip buvo galima tikėtis „Corsair“ vykdo kokybės kontrolę – du sėkmingi HCI Memtest ratai kartu su „ASRock Fatal1ty X299 Professional Gaming i9 XE“ ir visais aštuoniais „Dominator Platinum RGB“ moduliais įjungus XMP 2.0 profilį.
Tada visi aštuoni moduliai buvo perdėti į identiškus originalios „Zenith Extreme“ DIMM lizdus. Prieš tai buvo atnaujintas jos UEFI BIOS iki naujausios 1701 versijos, kuri, kaip ir „Alpha“, irgi turi AGESA 1.1.0.2 programinį kodą. Nustačius 3200 MHz dažnį jau pirmoji HCI Memtest gija akimirksniu išmetė klaidą, o įtampos kilstelėjimas niekuo nepadėjo. Sumažinome dažnį iki 2933 MHz (CL16; 1.35 V) ir gana netikėtai HCI Memtest be klaidų įveikė pilnus du ratus. To užteko patvirtinimui, kad „Alpha“ turi problemų naudojant visus aštuonis „Dominator Platinum RGB“ modulius.
„Extreme Alpha“ + 8x 8 GB „Corsair Dominator RGB“ @2400CL16 (1,35 V)
Gal dabar TR 1920X jau sugebės pasiekti magišką 4 GHz dažnį?
Žinojome, kad nei su „Asus X399-A Prime“, nei su „ROG Zenith Extreme“ mūsų TR 1920X procesorius negali pasiekti stabilų 4 GHz dažnį. Su „Zenith“ neužteko 1,352 V (1,35 V + LLC3) įtampos, o su „Prime“ ir 1,363 V (1,35 V + LLC1) įtampos. Prime95 (v27.7) strestesto metu vis nulūždavo tie patys du branduoliai ir maksimalus OC siekė 3,95 GHz. Pastebėjome, kad „Extreme Alpha“ UEFI BIOS'e turi naujų LLC nustatymų (su minusinėmis reikšmėmis) ir pasiūlytos lygių reikšmės veikia kiek kitaip, nors vCore įtampos žingsneliai tie patys, kas 0,00625 V.
1,35 V + LLC8 mums davė stabilią 1,343 V įtampą, kuri netgi buvo žemesnė už tas, kurių nepakako bandant priversti TR 1920X dirbti 4,0 GHz su minėtomis pagrindinėmis plokštėmis. Prime95 per pusvalandį neišmetė jokios klaidos, kas labai nustebino, kadangi anksčiau du iš dvylikos branduolių nulūždavo per pirmas 10 minučių. Dar labiau nustebino tai, kad toliau išlaikydami stabilumą galėjome mažinti vCore įtampą. 1,3375 + LLC8, kas davė 1,332 V, buvo mažiausia stabili konfigūracija.
Pastebėjome, kad atnaujinus „Zenith Extreme“ UEFI BIOS iki 1701 versijos atsirado identiški (lyginant su „Alpha“) LLC nustatymai, t.y. 10-ies lygių, nuo -2 iki 8. Norėjosi sužinoti, galbūt naujas UEFI BIOS irgi leis pasiekti 4 GHz, nes įtampa dabar elgiasi identiškai „Alpha“ modeliui, pavyzdžiui, 1,35 V + LLC8 apkrovos metu duoda tuos pačius 1,343 V. Deja, bet po 5 minučių du TR 1920X branduoliai nulūžo. VRM grandinė mums naudojant „Enermax“ AIO sistemą buvo spėjusi pasiekti 63 °C. Tęsiant Prime95 strestestą su aktyviais 10 branduolių VRM temperatūra pakilo iki maksimalių 68 °C.
1,35 V + LLC8 = 1,343 V
1,3375 V + LLC8 = 1,332 V
Palyginimui, su dvylika stresuojamų branduolių „Zenith Extreme“ VRM grandinės temperatūra po 30 min. Prime95 sesijos siekdavo ~70 °C, kas pareikalaudavo papildomo 40 mm skersmens ventiliatoriaus įjungimo aplinkos temperatūrai siekiant tik 18 °C ir naudojant konservatyvesnius nustatymus procesoriui (3,9 GHz; 1,286 V, 240-250 W). Be to, I/O zonos radiatorius sąlyginai gaudavo šiokį tokį apipūtimą nuo „ARCTIC Freezer 33 TR“ orinio aušintuvo. Turint dar blogesnes sąlygas „Extreme Alpha“ VRM temperatūra vos ne vos pasiekė 50 °C. Į mažiau blogesnes sąlygas įtraukiama 23 °C aplinkos temperatūra, vietoje orinio aušintuvo naudojamas 280 mm „Enermax LiqTech TR4“ AIO, bet svarbiausia 1920X dirbo 4,0 GHz dažniu su 1,343 V įtampa, energijos sąnaudoms „Prime95“ metu pasiekiant 280 W. „Alpha“ sureguliuota taip, kad jos pagalbiniai ventiliatoriai įsijungia VRM pasiekus 60 °C, todėl mes turėjome labai solidžius 10 °C atsargoje.
Ką visgi gali šie „Dominator Platinum RGB“ moduliai?
Prekyboje taip pat yra identiškų specifikacijų „Dominator Platinum RGB“ rinkinys, sudarytas iš 2x 8 GB talpos modulių, todėl būtų nuodėmė nepaimti poros modulių iš turimo 64 GB komplekto ir tų dviejų lazdelių neperkelti į „Asus ROG Maximus XI Gene“ pagrindinę plokštę. Pastaroji yra geriausia, ką turime DDR4 atminties spartinimui ir nėra jokių abejonių, kad „Gene“ išvis yra vienas geriausių įrankių DRAM spartinimui.
Pirmiausiai padidinome darbinę įtampą nuo 1,35 V iki visiškai saugios 1,4 V ir pabandėme sumažinti vėlinimo ciklus. Su CL15-17-17-35 sklandžiai pasiekėme darbalaukį, todėl po perkrovimo pabandėme konfigūraciją CL14-14-14-34. Mus pasitiko safe mode su sumažintu DRAM dažniu iki JEDEC 2133 MHz. Akivaizdu, kad iš „Dominator Platinum RGB“ paprašėme per daug. Grįžome prie CL15-17-17-35 konfigūracijos - HCI Memtest klaidų neaptiko.
UEFI BIOS'e vėl nustačius gamyklinius CL16 ir padidinus dažnį nuo 3200 MHz iki 3466 MHz patekome į darbalaukį. Tą patį pavyko padaryti ir nustačius 3500 MHz, bet 3600 MHz jau iššaukė safe mode. Kaip netrukus paaiškės, HCI Memtest aptinka klaidų moduliams dirbant tiek 3500 MHz, tiek ir 3466 MHz dažniais. Visiškas stabilumas pasiekiamas sumažinus dažnį iki 3400 MHz. Ieškant didžiausio dažnio naudojama 1,4 V įtampa.
Spartintos trijulės rezultatai testuose: 50 MHz didesnis CPU dažnis prieš 933 MHz didesnį DRAM dažnį
Išvados
Atrodo, kad „Asus ROG Zenith Extreme“, kuri mus žavėjo savo surinkimo kokybe ir savybėmis, taip stipriai nebejaudina. Kodėl? Turbūt todėl, kad prisilietėme prie naujojo TR4 platformos flagmano „ROG Zenith Extreme Alpha“. Iš beveik identiškų pavadinimų galima galvoti, kad tarp šių dviejų X399 pagrindinių plokščių yra tik minimalūs, nereiškingi, skirtumai, tačiau yra ne visai taip.
Nors „Alpha“ nebepalaiko 4-way SLI/„CrossFire“, tačiau pakeistas PCIe 3.0 x16 lizdų išdėstymas išplėtė suderinamumą su oriniais CPU aušintuvais, o tai mums asmeniškai yra aktualiau. „Alpha“ įgavo papildomą antrą BIOS modulį - savybę, kurios paskutiniu metu dažnai pasigendame aukštos klasės „Asus“ pagrindinėse plokštėse. „Asus“ net pakeitė tokias nereikšmingas detales, kaip garso posistemės zoną dengiantis dangtelis. Plastmasinių aksesuarų čia nebeliko - visas ant originalios „Zenith“ matytas plastmases pakeitė aliuminis arba stiklas. Virš I/O esantį VRM radiatorių dengiantis stiklas atrodo ypač prabangiai, nepalyginamai su prieš tai buvusiu plastmasiniu gaubtu. Visgi manome, kad „Asus“ šią ypatybę galėjo išnaudoti dar geriau po stiklu sumontavę RGB zoną – dabar čia tėra nedidelė RGB juostelė. Surinkimo prasme „Alpha“ yra šedevras, kurio tvirtumo lygį įmanoma suprasti tik ją pačiupinėjus. Arba pasvėrus.
Šoninė „Alpha“ RGB pašvietimo zona šiek tiek nublanska prieš tai, ką netrukus pamatysite...
Mums užteko pasverti VRM grandinę aušinantį radiatorių. Nuėmus radiatorių ir jį pasvėrus su elektroninėmis svarstyklėmis jos parodė išties monstriškus skaičius. 626 gramai. Tai yra esminis skirtumas tarp „ROG Zenith Extreme“ ir „ROG Zenith Extreme Alpha“. „Asus“ ne tik sumontavo absoliučiai įspūdingą VRM radiatorių, turintį du papildomus 30 mm skersmens ventiliatorius, bet ir padvigubo aukštos klasės IR3555M galios blokus. „Alpha“ tiesiog pasijuokė iš mūsų dvylikos branduolių „Threadripper 1920X“ koks senstėjęs, bet puikus pagal savo 400 eurų kainą jis bebūtų multitasking užduotims. Jeigu „Zenith Extreme“ apžvalgoje sakėme, kad 70 °C yra pakankamai juokingi, tai apibūdinti 50 °C temperatūrą trūksta žodžių. Faktas tas, kad „Alpha“ iš TR 1920X, kuris buvo maksimaliai paspartintas ir srėbė 280 W, tiesiog išsijuokė. Įdomiausia, kad naujasis flagmanas iš TR 1920X sugebėjo išspausti papildomus 50 MHz, taip leidžiant mums pasidžiaugti finaliniu 4,0 GHz dažniu. Tikėtina, kad būtent patobulinta VRM grandinė suvaidino svarbiausią vaidmenį pasiekiant magišką 4,0 GHz ribą, kadangi taikant visiškai identišką įtampą (1,343 V) pora silpnesnių branduolių vis nulūždavo spartinant TR 1920X su originalia „Zenith“, kai su „Alpha“ Prime95 sėkmingai tęsdavo stabilumo patikrinimą. Galiausiai „Alpha“ netgi dar leido sumažinti vCore įtampą iki 1,332 V. Nors Twin 16 nėra tikra 16-os fazių grandinė, tačiau bendrai visumai, į kurią pateko VRM'as, virš pusės kilogramo sveriantis aušinimas ir išdirbtas UEFI BIOS, galime parašyti tik aukščiausią įvertinimą, kadangi 4,0 GHz pagaliau mūsų. Pridėkime du M.2 32 Gb/s lizdus turintį DIMM.2 modulį, kurio net netestavome, nes puikiai pamename rekordiškai žemas SSD temperatūras iš „ROG Maximus XI Gene“ apžvalgos, FAN Extension pridėtinę plokštę, kuri dabar palaiko didesnį skaičių ventiliatorių, be to, turi 4-pin RGB lizdus, du papildomus USB 3.1 Gen 2 lizdus I/O panelėje, išlaikytą „Aquantia“ 10 Gbe tinklo modulį, ir galime užtikrintai teigti, kad „Alpha“ yra be klausimų verta +20 € ją lyginant su pirmąja „Zenith“. Naująjį „Asus“ flagmaną galėtume laikyti tobulą (arba arti to) visose srityse, jei ne vienas „bet“.
Atradome, kad „Alpha“ turi sunkumų su aukštesnio taktinio dažnio DDR4 atmintimi, bent su („Corsair Dominator Platinum RGB“) kai užimti visi aštuoni DIMM lizdai. Stresas TR 1920X atminties valdikliui yra didelis ir per daug nieko nebūtume sakę, jeigu ir orginali „Zenith“ būtų užstrigusi ties 2400 MHz. Ji savo ruožtu pilnam stabilumui pareikalavo sumažinti „Dominator Platinum RGB“ modulių dažnį nuo 3200 MHz iki 2933 MHz. 533 MHz skirtumas tarp dviejų „Asus“ pagrindinių plokščių sunkiai paaiškinamas, ypač kai jos naudojo tą pačią AGESA 1.0.0.2 programinį kodą. Galbūt esmė slypi DIMM lizdų išdėstyme, kurie „Alpha“ pagrindinėje plokštėje yra arčiau TR4 lizdo, nors iš teorinės pusės toks dizainas kaip tik turėtų pagerinti signalinimo kokybę. Bet kuriuo atveju išvada tokia, kad „Alpha“ neturėjo jokių problemų priverčiant keturis „Dominator Platinum RGB“ modulius dirbti 3200 MHz dažniu, tačiau pareikalavo sumažinti dažnį 800 MHz, kai buvo pridėti likę keturi moduliai. Nepaisant +50 MHz, kuriuos įgavo TR 1920X, dideli nuostoliai su DRAM dažniu neleido šiai sistemai pakilti aukščiau kitos spartintos sistemos, sudarytos iš „Asus X399-A Prime“, 3,95 GHz dirbančio TR 1920X ir iki 3333 MHz paspartinto 4x 8 GB „Corsair Vengeance RGB“ rinkinio, atminties pralaidumui jautriuose testuose, įskaitant 7-zip, Winrar, x264 HD Eecode, Corona ir Gooseberry modeliavimo scenas. Plius 50 MHz nepakako ir didesniam rezultatui Cinebench teste, lygybė fiksuota POV-Ray ir viršus buvo paimtas tik TrueCrypt teste, matematiniuose skaičiavimuose (Hyper Pi su wPrime) bei matuojant gryną CPU galią su Sandra. Nepaisant to, manome, kad „Alpha“ yra verta vadintis didžiausiu blogiuku tarp visų rinkos X399 pagrindinių plokščių.
RGB pašvietimas plinta kaip panacėja ir „Corsair“ turėjo sugalvoti kažką kitokio už įprastą RGB, nes tai juk „Dominator Platinum“ serija. „Corsair“ nutarė kliautis nauja RGB LED diodų technologija. „Capellix“ LED pateikiami kaip galintys šviesti iki 60 % ryškiau, naudojantys iki 40 % mažiau energijos ir pasiekiantys iki 35 % ilgesnį tarnavimo laiką. Dviejų paskutinių rodiklių , kurie ne itin ir svarbūs RGB fanatikams, niekaip nepatikrinsime, tačiau plika akimi matėsi, kad RGB pašvietimas „Dominator Platinum RGB“ moduliuose kitoks.
Jeigu reikėtų palyginti RGB su kitais konkurentais, kaip „Crucial Ballistix Tactical Tracer RGB“, „Aorus RGB“ ar „Patriot Viper RGB“, turime pripažinti, kad visi šie anksčiau išbandyti ir matyti moduliai nėra konkurentai „Corsair“ moduliams. Pašvietimas ryškesnis, gyvybingesnis ir tuo pačiu gražesnis. Žymiai gražesnis. Likau nustebęs spalvų intensyvumu ir kaip sklandžiai jos perėjo iš vienos į kitą. Netgi mane, o aš nesu šiam dalykui labai prijaučiantis, „Capellix“ ėmė ir papirko. Viską vainikavo sklandus iCUE veikimas, beveik neribotos personalizavimo galimybės, įspūdingi jau paruošti RGB profiliai ir nepriekaištinga modulių surinkimo kokybė.
Tačiau lieka vienas su techniniais dalykais susijęs klausimas. Ar tokiuose premium klasės moduliuose, kaip „Dominator Platinum“, gali būti kiti FBGA lustai nei „Samsung“ B-die? Atsakymas, taip, gali, nes šie moduliai turi „Hynix“ lustus. 3200 MHz ir CL16 nėra stebuklingas derinys, iš kitos pusės kažko įspūdingų specifikacijų atminties TR4 platformai ir nereikia. Sunkiai pavyktų atleisti jeigu egzistuojančių identiškų specifikacijų, tik mažesniamie 2x 8 GB komplekte, taip pat rastume „Hynix“ lustus. Rezervo jie neturi daug, nes nei viena, nei antra pora iš mūsų turimų keturių nebuvo stabili taikant 3200 MHz ir CL14, o maksimalus dažnis su CL16 siekė konservatyvius 3400 MHz. Turint LGA1151 ar net tą pačią AM4 paltformą tai būtų nusivylimas ir kažko kito nei B-die matyti mes nenorėtume.