Ši lemputė reiškia bėdą. Jokiu būdu neišjunkite variklio (3)
Ši įspėjamoji lemputė yra ne visuose automobiliuose, tačiau ji dažniausiai naudojama automobiliuose, varomuose dyzeliniais varikliais. Jei ji užsidega – tai reiškia bėdą, o blogiausia, ką gali padaryti vairuotojas – užgesinti variklį.
© Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugumoje šiuolaikinių automobilių yra įtaisas, vadinamas DPF (Diesel particulate filter) arba kietųjų dalelių filtru. Šio prietaiso montavimas yra 2006 m. priimtos ES direktyvos dėl „Euro 4“ išmetamųjų teršalų standartų rezultatas.
Jo gairės buvo tokios griežtos, kad automobilių gamintojai turėjo rasti būdą papildomai išvalyti dyzelinių automobilių išmetamąsias dujas, kad atitiktų naująjį standartą. Toks sprendimas buvo kietųjų dalelių filtras, kuris sumažino kenksmingų medžiagų ir suodžių išmetimą į atmosferą dėl nepilno kuro degimo variklyje.
Trys tipai
Įvedus „Euro 4“ standartą, kietųjų dalelių filtrai pradėti masiškai montuoti automobiluose, daugiausia dyzeliniuose. Kietųjų dalelių filtras yra įrenginys, kurio užduotis yra deginti išmetamąsias dujas labai aukštoje temperatūroje.
Dyzeliniuose varikliuose naudojami dviejų tipų kietųjų dalelių filtrai:
DPF (Diesel particulate filter) – sausas filtras, kuris maždaug 700 °C temperatūroje sudegina ir išvalo išmetamąsias dujas.
FAP – vadinamasis šlapias filtras yra sprendimas, kurį daugiausia naudoja koncernas „Stellantis“. Jame teršalams deginti naudojamas specialus skystis, leidžiantis sumažinti išmetamųjų dujų išvalymui reikalingą temperatūrą iki maždaug 300 °C. Dėl šio sprendimo automobiliai su FAP filtru geriau susitvarko miesto sąlygomis – filtras užsikemša lėčiau, tačiau FAP reikia reguliariai papildyti skystį kartą per keliasdešimt tūkstančių kilometrų.
|
GPF (Gasoline Particulate Filter) – naudojamas automobiliuose su benzininiu varikliu. Tai sauso filtro tipas, veikiantis tuo pačiu principu kaip ir DPF dyzeliniuose varikliuose. Jis buvo pristatytas daug vėliau nei DPF/FAP – pirmą kartą pasirodė „Mercedes S 500“ 2014 metais, o privaloma įranga automobiliams su benzininiu varikliu tapo tik 2018 m. Taip yra dėl to, kad benzininiai varikliai visada išmetė daug mažiau suodžių nei dyzeliniai varikliai.
Ar dažniausiai važinėjate po miestą? Turėsite problemų su kietųjų dalelių filtru
Jei automobiliu važinėjame daugiausia užmiestyje ir dažnai keliaujame greitkeliais, problemų dėl DPF filtro neturėtų kilti. Važiuojant tokiais keliais yra geriausios sąlygos efektyviam kietųjų dalelių filtro darbui – jis pasiekia atitinkamą temperatūrą, reikalingą teršalams deginti, todėl neužsikemša suodžiais ir tinkamai funkcionuoja daugelį kilometrų.
Jei naudosime automobilį tiek mieste tiek ir užmiestyje, ramiai galime nuvažiuoti daugiau nei 200 000 km. Tačiau jei daugiausia važinėjame po miestą ir nedideliais atstumais, situacija gali būti visiškai kitokia.
DPF filtras dažniausiai turi daugiausiai darbo miesto sąlygomis, nes būtent tada kuro degimo procesas variklyje yra mažiausiai efektyvus ir susidaro daugiausia suodžių. Tai reiškia, kad važiavimas mieste, trumpais atstumais, dažnai keičiant variklio sūkius, taip pat labiausiai kenkia kietųjų dalelių filtrui – jis nepasiekia tinkamos temperatūros, reikalingos teršalams deginti, ir daug greičiau užsikemša suodžiais.
Todėl važinėjant šiuolaikiniais dyzeliniais automobiliais tik mieste, filtras gali greitai užsikimšti. Pirmosios problemos gali atsirasti po 40 000-50 000 km, o jei neišvalysime filtro, tai gali lemti automobilio gedimą.
Filtrų veikimo procedūra
Dauguma automobilių su kietųjų dalelių filtru leidžia pačiam pradėti šią procedūrą važiuojant. Paprastai tai nurodo atitinkama piktograma prietaisų skydelyje, kuri gali būti papildoma informacija, kaip tinkamai atlikti tokią procedūrą (pvz., „Opel Astra J“).
Automobiliuose su dyzeliniu varikliu ši procedūra dažniausiai apima pastovių, didelių apsūkų palaikymą keliasdešimt kilometrų, o tai leis filtrui pasiekti aukštą temperatūrą, reikalingą teršalams sudeginti. Skirtinguose automobiliuose gairės skiriasi, tačiau dažniausiai greitis viršija 2500 aps./min keliasdešimt kilometrų.
Tęsinys kitame puslapyje:
Geriausios sąlygos DPF valymo procesui atlikti yra važiavimas greitkeliu, įveikiant ilgesnį maršrutą, kuriame galime pasiekti pastovų, palyginti didelį greitį. Tada procesas praktiškai nepastebimas, o vienintelis šalutinis poveikis gali būti didesnės degalų sąnaudos. Taip atsitinka todėl, kad įpurškimo valdymo kompiuteris padidina degalų dozę deginimo procedūros metu, kad padėtų pasiekti tinkamą išmetamųjų dujų temperatūrą.
Automobiliuose su FAP ir GPF filtrais procedūra mažiau pastebima – automobiliai ją pradeda nuvažiavus maždaug 2 000-3 000 km mieste, arba 15 000-20 000 km užmiestyje. Automobiliai gali atlikti procedūrą net važiuodami miesto sąlygomis, nes FAP reikia žemesnės temperatūros, kad būtų galima atlikti uždegimo procedūrą, o benzininiai varikliai su GPF filtru nominaliai pasiekia aukštesnę išmetamųjų dujų temperatūrą.
Svarbu procedūrą atlikti reguliariai ir verčiau jos per dažnai nenutraukti, paliekant neribotam laikui „vėliau“. Reguliariai neišvalius kietųjų dalelių filtro, DPF gali užsikimšti ir sukelti automobilio gedimą, dėl kurio vėliau prireiks mechaniko ar su DPF filtrais dirbančios specializuotos tarnybos. Galų gale dėl to netgi gali prireikti pakeisti DPF filtrą, o tai nėra pigios dalys.
Kaip sužinoti, ar DPF filtras užsikimšęs?
Pirmieji užsikimšusio DPF filtro simptomai atsiranda, kai jis yra užpildytas 80 %. Dažniausiai būtent tada automobilis praneša apie būtinybę nedelsiant atlikti DPF filtro deginimo procedūrą. Degimo proceso metu pirmiausia sudeginami suodžiai, tačiau pelenų likučiai po degimo lieka filtre.
Jei nepaisysime būtinybės išdeginti pelenus, filtras ir toliau užsikimš ir turės įtakos tinkamam variklio darbui. Labiausiai pastebimi užsikimšusio filtro simptomai yra reikšmingas galios sumažėjimas, variklio užspringimas, nenoringas sūkių keitimas ir reakcijos į akceleratoriaus pedalą stoka.
Ekstremaliais atvejais automobilis pereina į avarinį režimą ir juda tik mažu greičiu. Tokiu atveju važiuojant filtro deginimo procedūros atlikti nebegalime, nes variklis nespės pasiekti reikiamo greičio ir temperatūros. Tada belieka apsilankyti DPF/FAP filtrų servise, kuris išvalys ar pakeis filtrą arba bandys sudeginti teršalus automobiliui stovint.
Kietųjų dalelių filtro paleidimo, kai jis stovi, procedūra
Degimo tuščiąja eiga procedūra apima specialių cheminių medžiagų, kurios padeda išvalyti filtrą, naudojimą – preparatus, tepamus ant filtro vidinės pusės; ir dažnai šiai procedūrai pradėti reikia prieigos prie automobilio kompiuterio. Jei toks veiksmas neduoda norimų rezultatų, galime tik apsilankyti servise ir pasiruošti išlaidoms.
DPF filtro valymas yra laikinas sprendimas
Servisai, kurie specializuojasi DPF filtrų regeneravime, greičiausiai naudos budėjimo režimo deginimo procedūrą naudodami diagnostinį kompiuterį arba išmontuos filtrą, kad išvalytų jį rankiniu būdu, naudodami specialias chemines medžiagas.
Paprastai tokia paslauga kainuoja 150-200 eurų, tačiau atminkite, kad nėra garantijos, kad filtras tarnaus ilgesnį atstumą. Pasitaiko situacijų, kai jau nuvažiavus kelis tūkstančius kilometrų vėl iškyla problema su DPF.
DPF filtro keitimas yra brangus
Jei serviso specialistai nustato, kad filtras yra pažeistas ir jo negalima išvalyti, jie gali pasiūlyti jo regeneraciją, o tai gali kainuoti 500 eurų ar daugiau.
Ekstremaliais atvejais gali pasirodyti, kad filtrą reikia keisti, o tada išlaidos išauga daug kartų. Pigių DPF filtrų keitimas populiariausiuose automobiliuose kainuoja apie 700 eurų, o jei turime aukštesnės klasės automobilį ir renkamės originalią detalę iš įgalioto atstovo, galime sumokėti net daugiau nei 2000 eurų.
Pavyzdžiui, populiariojo „VW Passat B8 2.0 TDI“ DPF filtras kainuoja maždaug 1200 eurų. Žinoma, prie pirkimo kainos taip pat turi būti pridėtos pakeitimo išlaidos.
Kaip prižiūrėti DPF filtrą?
Geriausi būdai pasirūpinti DPF filtro būkle – laikytis gamintojo rekomendacijų ir reguliariai atlikti deginimo procedūrą. Tai reiškia, kad jei automobiliu daugiausiai naudojamės mieste, svarbu kartą per kelias dienas įveikti ilgesnį atstumą, išlaikant atitinkamas apsukas ir greitį, kad automobilis turėtų galimybę išdeginti filtro turinį.
Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkama automobilio būkle – reguliarus tepalų keitimas, kokybiškos alyvos naudojimas ir degalų papildymas kokybiškais degalais. Daugelyje automobilių svarbus ir EGR išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos efektyvumas, ji užsikemša, todėl į DPF filtrą patenka daugiau suodžių.
Naudoti automobiliai su DPF filtru
Pirmieji DPF filtro problemų simptomai dažnai yra automobilio pardavimo priežastis. Savininkai, bijodami didelių remonto išlaidų, parduoda automobilį pasirodžius pirmiesiems DPF problemų požymiams, o tai gali lemti dideles išlaidas nežinančiam potencialiam pirkėjui iš karto po įsigijimo.
Todėl, jei mus domina automobilis su kietųjų dalelių filtru, pirmiausia verta suprasti galimas šios sistemos remonto išlaidas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobiliams, kurių rida viršijo 200 000 km. Jei ankstesnis savininkas neturi jokių įrodymų, kad buvo atlikta DPF filtro priežiūra, tai taip pat gali būti gera priežastis derėtis dėl kainos.
![[ŽT] Pasekmės pražūtingos. Jei taip darote – pavarų dėžė neatlaikys](/photo/202501/09/10/thumb_400044__1.jpg)
