Turtingieji siekia būti nemirtingais ir finansuoja ilgaamžiškumo projektus

Saunuoliai taip ir toliau varykit varykit kol kazka idomaus padarysit ir paskui netycia per koki nors darbuotoja pasklis visur

Visi gimdys, bet niekas nemirs tai ir..Arba jauciu reiks pirkt ta nemirtinguma uz milijona..

Visais laikais to 'turtingieji' siekė.

Manau pati gamta ruošiasi nemirtingumo atsiradimui. Kuo turtingesnės valstybės tuo mažesnis juose gimstamumas. Kadaise buvo galvojama, kad žmogaus gyvybė sieloje, beje ir dabar daug kas taip galvoja. Dar buvo manoma, kad žmogus miršta sustojus širdžiai, paskui smegenims. Manau kartą ateis diena kai žmogus gana detaliai, vos ne iki kolėkulės išanalizuos kaip veikia protas ir nežinos nuo kada prasideda gyvybė. Žmogaus gyvybę palaiko tik instiktas išlikti, kuris ne labai priklauso nuo jo užimamos padėties. Tada protingi žmonės vertins ar jie turi gyventi nuo to, kam jiems to reikia.

vvv2 Tai manai koks iPhone inžinierius pagalvos, na aš tai kuriu vis sudėtingesnius ir sudėtingesnius iPhone todėl man gyventi reikia. Kitas pensininkas pagalvos, rytoj noriu pažiurėti dar vieną filmą, man gyventi reikia ir t. t. Biblijoje užvesta labai įdomi diskusija apie gyvenimo prasmę, kur vis klausiama dėl ko gyveni. O tenai atsakoma, pastatyti namą, užauginti vaikus o bendrai paėmus išgyventi ir pratęsti gymynę. Bet vis klausiama, o kam tai reikia?

Labai gera verslo niša apsukriems.

Dabar galvoju ar kokiam žurnale perskaičiau, ar šitam portale rašė, kad visgi asmenybę sudaro ne vien smegenys, o ir bendra viso kūno veikla. Aišku kaip paprastas pavyzdys galėtų būti hormonai, kurie gaminami ne smegenyse, bet daro ryškią įtaką jų veiklai. Bet šis pvz. labai daug supaprastintas. Manau viskas daug sudėtingiau. Savęs nukopijavimas ir atkūrimas nereiškia pačios sąmonės perkėlimą. Kaip išsaugoti sąmonę jos nepadauginant manau yra tikroji užduotis. O kad čia kažkokių klonų prikeps, tai manęs visiškai nežavi. Ar tik nereiks tikram nemirtingumui pasiekti ne smegenų informaciją kažkur perkelti, o keisti tų smegenų ląsteles vieną po kitos, bet ne visas iškart.

Žinai kokia pagrindinė žmonijos varomoji jėga, tai pažinimas (dėl kurio biblijinis Dievas neapsikentęs ir išvijo iš Edeno ), jei ne jis būtumėm toliau sėdėję olose, barškinę gražuoles plaukluotom kojom ir medžioję mamutus, bet žmonėms to neužteko ir niekada neužteks to ką turim, tas pažinimas yra toks iracionalus troškimas, jog nevisada duoda teigiamų rezultatų, bet jei jo nebūtų, tai nei to namo statyt, nei vaikų augint tau nebūtų idomu.

Manau gerai ištyrus įvairius hormonus, kaip tostesteronas ir somatotropinas, bei jų saveiką su bręstančiu ar dar jaunu organizmu - jau dabar turėtume įdomesnių naujienų. Labai įdomiai susikaitė straipsnis, tik gaila kad čia pasvaičiojimai ir pafantazavimai, o relios medžiagos nėra. Norėtusi išvadų bent iš kelių tyrimų.

Dar klausimas kaip išsaugoti tą pačią asmenybę, patį "save". Nukopijavus savo atmintį, prisiminimus į kitas smegenis su kūnu, ta kopija galvos, kad ji yra originalas, perkeltas į kitą kūną. Gausis du vienodi žmonės, vienodos asmenybės, kurios nuo to momento, bėgant laikui, taptų vis labiau skirtingos, veikiamos skirtingos aplinkos. Turbūt originalas galvotų, jog jis yra tikrasis asmuo, o kaip jaustųsi kopija? :) Ir ar mes jau dabar nesame tik kažkelinta kopija, gal mes mirštame kaskart, kai užmiegame, o ryte atsibunda visai kita asmenybė su mūsų prisiminimais? Mes prisimename savo praeitį, todėl galvojame, kad mes visa tai patyrėme. Juk visos mūsų ląstelės dažnai keičiasi ir mes jau nesame sudaryti iš tos pačios medžiagos kaip prieš keletą metų (gal išskyrus dalį smegenų neuronų, kurie neatsiregeneruoja). Tai ar būtų skirtumas tarp atminties perrašymo į kitą kūną sunaikinant originalą ir originalaus kūno keitimo į naują kūną po vieną lastelę, o ne visą iš karto? Jei miręs tiesiog nustoji egzistuoti, tai jau turėtų būti vienodai, ar po tavęs liks kopija, ar ne, bet juk vistiek velniškai norisi gyventi ir gyvenant dar būtų neblogai likti savimi :)

Reiktu pazvelgti i gyvybe zemeje is pagridu. Tai yra ne kas daugiau nei kodas dnr grandineje ir tas kodas turi apvalkalus ,tokius kurie tai grandinei butu palankiausi ,bet kokiomis aplinkybemis save replikuoti. Vadinasi ir zmogus ir bakterija yra tik dnr uzgaida arba planas kaip save pratesti. Ir nors mes turim iliuzija kad zemeje esam tam kad padarytume kazka gera, bet visa tai yra tik musu kodo diktuojami mums nurodymai kad turetume didesne galymybe pratesti dnr egzistavima

- Nereikėtų painioti būtynybės su tikslu. Ir žmogus ir bakterija turi DNR apspręstą būtynybę regeneruoti, bet žmogus turi sąmonę, kuri jį ir skiria nuo kitų gyvūnų, turinčių tik inkstinktus (įgautus ar įgimtus).

Taip, bet ta samone, butent ir atsirado, kaip dnr planas per begalinius pakitimus ieskant tobuliausio apvalkalo save pratesti. Jai zmogus taps nemirtingas, ar isplis i kitas planetas tai tik padidins jo sansus pratesti gyvybe, bet jai aksciau trenktu meteoritas ir isliktu tik gyvunai pozemiuose, vadinasi prie tam tikru aplinkybiu, tai butu geriausias dnr pasirinkimas, kad sugalvojo apsidraudimui ir pozemini plana B

Kaip bebūtų, ar atsiradome netyčia ar buvome gamtos suplanuoti, dabar mūsų gyvenimo tempas greitėja nepriklausomai nuo jos ir neturime laiko laukti kol ji prisitaikys, todėl po mažu perimame jos darba (jau turbūt nuo tada kai atsirado medicina ir ligų prevencija).

visa tai man primena vieną neblogą filmą: http://www.youtube.com/watch?v=gXdru_rLBfw Į temą visu 100%