2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Mes, per mokslo, religijos ir laisvamanybės prizmę

Kaip ir visuomenėje, taip ir religijoje yra nusikaltėlių. Širdis ir sveikas protas padės atskirti. Kaip jau ir minėjau, yra pasakyta, ne pagal tikėjimą bus teisiama, o pagal darbus.

, po tokio nuosirdaus tavo atsakymo, daug masciau. Pagalvojau: o ka, jei imtum ir pats parasytum straipsni konkursui. Dar yra para laiko straipsnio pateikimui, o gal darbu priemima dar prates. Man atrodo, kad turetum ka parasyt ir turinys galetu pasirodyt idomus. Tik reiktu pasistengt tai padaryt be pykcio. Ka pasakytum?

Ačiū už pasiūlymą, apie tai mąsčiau, tačiau nesu literatas, o ir visos mintys jau išdėstytos rašiniuose, komentaruose išliejau tik tai, kas man netiko.

Niekaip nenusikratau minties apie ta dali fizikoje. Gyvenime vyksta ivairiu reiskiniu, kuriais nei patiketi nesigauna, bet ir aklai ignoruoti neiseina. Pvz. ekstrasensai (ne sarlatanai), nuojauta (tai daugelis patiria), telepatija, telekineze ir t.t. Jei vis tik paaiskes, kad tame yra irodomos tiesos, kur tuos reiskinius priskirti? Ar ir toliau neigsime tokiu reiskiniu buvima, ar rasime vietos fizikoje? Panasu, kad esamoje fizikoje tam rasti vietos butu sunku. Kaip bebutu paradoksalu, sioje vietoje, man rodos, susiduriame su moksliniu fanatizmu.

Nereikia užkibti ant pigių triukų. Dažnokai apsilankau čia http://www.gismeteo.ru/city/busy/4176/ ir įdomybių rubrikoje užtikau pasakojimą, kaip TV kuria tas laidas. Viskas būna jau iš anksto surežisuota. Patarimas; kuo pats neįsitikinai, netikėk .

Papasakosiu, kas vyksta su manim, daugybe kartu gyvenime. Kai moku uz pirkinius, ir mintyse klaidingai suskaiciuoju graza, daznai grazos gaunu tiek, kiek pagalvoju. Specialiai tai darant, nesigauna. Pvz. dar prie sovietiniu rubliu, taupkaseje, nuiminejau 3000 rubliu, man reikejo 6000. Apie juos ir galvojau. Ir ka manai? Gavau 6000 rub.! Zinoma grazinau apsiziurejes. Bet tai faktas. Smulkesniu atveju yra buve gana daug. Bet visada tos "perteklines" sumos buna lygiai tokios, apie kokias as iki to pagalvoju. Pakartosiu- to specialiai padaryti nesigauna. Dar pastebejau, kad tokiais atvejais, nors visada grazinu perteklinius pinigus, niekada nesu girdejes pasakant "aciu", kas irgi stebina.

Nereikia skubėti tokių dalykų priskirti prie antgamtiškų, kiekvienas dažnai susiduriam su įvairiais proto fenomenais, kurių nesugebam paaiškinti, bet jie nėra nepaaiškinami, tiesiog per mažai apie juos žinom.

Neabejoju, kad paaiskinimui ateis savas laikas. Ir savoku "antgamtiskas" as nepripazistu. Tai bent laikinai, panasius reiskinius, gal ir galima pavadinti "nematerialiais", kol tas supratimas evoliucionuos i fizikine samprata. Bet itariu, kad zinomi desniai, to nepaaiskins. Kazko dar truksta...

Manau, pasiknisk psichologijoje, apie minties laiko sampratą, .. kažkas panašaus ryškėja ir iš tavo stebuklų. Na, laikas tiesiog supainiojamas su prieš ir po..

, Jei laikas supainiotas erdves prasme, tai vis tiek problema islieka, jei galvoji laikas susipainiojo mano samoneje, tai tikrai ne, nes as ne is tu, kurie neanalizuoja situaciju. Na, vienkartinis koks atvejis, tai gal ir galetu "prasmukti" tokiam paaiskinimo kontekste, bet jei tokiu atveju daug, daugelio metu intervale. O psichiatrinej as niekad nebuvau...

Deja, tai reiškinys, sveikų žmonių logikoje, pasireiškia prisiminimuose tų momentų, 'kada nieko negalvoji' . Jei manai, kad pilnai kontroliuoji savo mintis, tai neabejotinai klysti. Yra labai gera, sena, rusų autoriaus Kamarovo knygutė, deja, nebeprisimenu pavadinimo, vertėtu paskaityti.

, gal is konteksto susidare ispudis, kad as tai labai sureiksminu. Taip nera, esu pakankamai objektyvus zmogus. Tiesiog kol, nepagrista irodymais, neatmetu nei argumentu, nei kontrargumentu. Gal pries metus, ar pora, berods per kanala "Discovery Science", buvo laidele apie adekvacius dalykus. Rode bandyma mintimis paveikti kompa, kuris generavo atsitiktinius skaicius. Ju pasiskirstymas vis tik buvo pastebimai paveiktas. Panasiai, ar tai su elektronais, ar tai su jonais, pro mikro plysi "bombardavo" taikini (ekrana), Ju pasiskirstymas priklause nuo to, buvo stebetojas, ar nebuvo. Aisku galima teigti, kad cia surezisuota, bet nejaugi viskas gyvenime vien tik apgaule?

Rodo laidas ir apie ateivius, poltergeistą, vaiduoklius, egzorcistus, tačiau visa tai nėra patikimai patvirtinta. Jeigu bent vienas iš šių reiškinių būtų patikimai patvirtintas, nebebūtų apie ką kalbėti. Būtų taip pat kaip su žaibu, vėju ar lietumi. Kadangi turint tokį dabartinį mokslo ir technikos lygį šių reiškinių patikimai patvirtinti nepavyksta, labai didelė tikimybė, kad tai tik fantazijos, iliuzijos ar apgaulė.

Ateiviams patvirtinti mokslo ir technologijos lygis neturi įtakos. Tai fakto klausimas. Jie arba atvyksta ir bendrauja su mumis, arba ne. Kas liečia atskirų asmenų pasisakymus apie jų betarpišką bendravimą su ateiviais, pagrobimus, tai tokie pasisakymai nėra patvirtinti. Mokslo ir technologijų lygis turi reikšmę tuo atveju, jei męs patys ketiname kažkam tapti "ateiviais".

, nes jų kolegos tokios minties nepalaiko.

puikus straipsnis. perskaičius (o tiksliau jau beskaitant) šalimais ima šmėžuoti tokios mintelės kaip: "na gi tikrai", "ir aš taip manau", "pilnai sutinku" - ir ne dėl to, kad puikiai pažįstu autorių ir jis teoriškai mano mintims/supratimui galėtų padaryti nemenką įtaką, bet todėl kad straipsnyje išsakytoms mintims niekaip neprikištum pasakymo "požiūris iš savos varpinės". Nustebino gebėjimas gvildenant tokia jautrią (daugeliui) temą išlaikyti neutralią poziciją, ir YPAČ žinant kokios autoriaus mintys buvo prieš kokius 2-3 dešimtmečius...

Laisvamaniai visada buvo nekaringi ateistai. Tačiau, jeigu nekaringiems ateistams, pradės dėstyti tikybą, manau daugelis neiškęs. .

Apie ką čia parašyta?

Na jei dėstys tikybą taip, kad lyg ir kuolą ant galvos tašytų, tai kikriausiai esi teisus, tiesiog pasitrauks. Bet jei diskusijų formoj, tai tikriausiai iškklausys ir argumentuotai išdėstys savo požiūrį. Man taip atrodo. Kai kuriose temose, pats matai, kad vos ne akis kai kas draskosi, kad tik būtų kuo teisesnis. Vat šito negaliu suprąsti, kodėl būna toks begalinis noras įrodyt (gal net primesti) savo tiesas..

prašau tik be pykčio o dar geriau - (jei pavyktų) ir visai praignoruoti parašytos mintys buvo skirtos tik tam kas jas supras. beabejo galėjau jas išsakyti ir ne virtualioje erdvėje, bet, kaip sakoma, mano teisė jas dėstyti ten kur noriu (ypač jei jos niekam nekenkia)