2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Nesipykime

Neva susergi liga kurią suvoki ir gali valdyt? Gripas apytiksliai. T.y. "žinau" tau atstoja tikiu/myliu ? Ta prasme, man itin idomu ateisto dvasinis pasaulis (kitaip gal įvardinama). ( Apie aklą žinojimą ir logiką galime padiskutuoti toliau )

"Gripas apytiksliai" - taikliai pasakyta. Pagalvok, meilė paprastai netrunka ilgai ir pradžia būna itin beprotiška, kada nelabai giliniesi į daugybę ateityje iškilsiančių pasekmių. Pvz. sveikata - galinti turėti įtakos palikuonims (paveldimos ligos). "ateisto dvasinis pasaulis (kitaip gal įvardinama)." - nuolatinis užimtumas, savianalizė (ką padariau ar pasakiau ne taip, ką turėčiau daryti kitą kartą vienoje ar kitoje situacijoje) minutės pertraukėlės metu, o ne tuščias laiko gaišinimas kalbantis su dievais (kai dievas su tavim kalbasi jau šizofrenija kiek girdėjau .

, o remiasi tik įrodytais dėsniais. Jei žmogus teigia, kad jam smegenų trūksta, tai nereiškia, kad neatsiras tokių, kuriems jų užtenka, galų gale, netoli tas laikas, kai bus sukurtos sąsajos, leidžiančios mąstymą sujungti su kompiuteriais, tada tikrai nepritrūks.

esme tame kad uzjautineji negyveli ,antra tas kuris teigia jog jam truksta smegenu tai dar nereiskia kad jis ju turi maziau ,o tas kur sako jog viska supranta geriausiai - dazniausiai nieko nesupranta nes dundukas yra.

Bet dažniausiai būna taip, kad, kai nusprendžia, kad jo protas nepajėgus ko nors suvokti, skuba dar labiau sumenkinti savo protą ir viską priskirti dievams. Ir gal visuomet atsiranda pasitikintis savo protu, ir pateikia teoriją, kuri tą, ar kitą dalyką 'atima iš dievų', ir padaro suprantamą žmonėms. O užjautinėju ne negyvėlį, bet tuos, kurie jam pritaria.

Otto, o koks tau, po velniais, yra skirtumas, kaip kas supranta pasaulį? Man tai pavyzdžiui iš vis jokio nėra. Tegul tas ar anas žvelgia į pasaulį per racionalumo prizmę (metafora, jei supranti) ir lai žino, kad mes sudaryti iš atomų, o procesai mumyse tėra cheminės reakcijos. O kitas lai supranta pasaulį kaip vieną iš gamtos stebuklų. Visiškai tai yra nesvarbu. Ko tu čia nerviniesi dėl to, kas kaip supranta?

Tarkvinijau, kito klausi, kodėl jam rūpi, pats sakydamas, kad pačiam jokio skirtumo, bet putojiesi kaip reikiant. Tai tikriausiai pats nesuvoki, kaip tau tai svarbu.

Esminis žodis yra "priklausomybė", arba anksčiau tekste "ir tik tuo mėgaujamasi". Priklausomybė nuo dopamino.

. Ir visgi, priklausomybė nuo sekso - blogai? O šiaip priklausomybės nuo religijos nelabai įsivaizduoju...

Ar tai ką skaitau komentaruose yra apie straipsnį? Visi kažkaip susirūpinę savimi, Tarkvinijum arba Otto. Nesuprantami, sakyčiau narkotiški, reiškiniai.

Po galais, juk ne apie pasaulio supratimą kalbu, o apie tai, kad brukama 'autoriteto' ydinga nuomonė, jog žmogus nepajėgus nieko suprasti, ir neakivaizdžiai tempiama prie dievų pasakų teorijos. Va, BŪTENT tai ir nervina. Juk skaičiau aš ir tą straipsnį, iš kurio paimtos citatos. Tiesą pasakius, veltui sugaišau laiką. Mokslo niekas nesustabdys, net ir 'autoritetų' citatos, nes mokslas nesiremia autoritetais, taigi, dievams teks pasitraukti į šalį .

Ačiū, moo, kad esate bene vienintelis/ė skaitėte straipsnį, o ne pešiojote pavienius sakinius. Tikrai taip: 1) menas yra subjektyvus reiškinys. 2) religijos yra subjektyvus reiškinys 3) menas padėjo religijoms nuo akmens amžiaus. 4) religijos padėjo menui nuo akmens amžiaus. 5) menas yra neišmatuojama begalybė kaskartą vis kito individo galvoje, mokslas yra išmatuojami (ar apskaičiuojami) reiškiniai, kuirie turi būti vienodi (panašūs) visose galvose. Beje mokslas taip pat atėjo į šiandieną darydamas juokingiausias klaidas, o klaidos ir jų taisymai vyko ir tebevyksta ne kosmose, o mokslininkų galvose tokiose kokias jie turėjo. Mokslo žinios yra laikmenose, kai kas ir mūsų smegenyse. Straipsnyje nėra priešpastatymo - viskas vyksta objektyviai, vienu metu, kovoja ir taikosi. Kai sutinku žmogų tvirtai žinantį tikriausiąją tiesą - bėgu nuo jo.

(skirtinga).

Bėgate nuo žmogaus, teigiančio, kad Žemė skrieja apie Saulę?

Gerai, aš šitą puikiai suprantu, Otto, bet ar ne tu kažkada sakei, ko čia tikintieji bruka savo nuomonę mums? O tai čia neatrodo tau, kad tu tą patį darai, tik, kad atvirkščiu variantu, nes "mūsų" yra daugiau šiame forume?

Mane irgi siutina tie, kurie rodo į juodą sieną ir sako: "Kokia balta! Aš tuo tikiu, tą jaučiu, tą matau, tą girdžiu, ... man taip gera, todėl tai yra tiesa! Negi nematai?".

Tai jau panašu į tai, kad tamsta emociškai nestabilus. Stabilaus žmogaus kitų kalbos apie jų suvokimus neturėtų siutinti (išskyrus atvejus, kai kalbama ir lendama įkyriai).

Būtent. Kalbama ir lendama įkyriai. Nuo gimimo iki mirties kiekviename žingsnyje. Vieni lenda patys įtikėję, o kiti dėl pasipelnymo.

Manau dabartiniame Vakarų pasaulyje galima nuo to nesunkiai atsiriboti.