Dailės terapijos užuomazgos Lietuvoje profesionalaus meno aspektu (Konkursinis straipsnis)

Baisu! Neturiu ką daugiau passakyti. Mano nuomuone čia menas savo blogaja puse į viršų, na gal išskyrus antrą paveikslą ir pirmajį bet jis pesmelktas LSD, žole, grybukais, ar kitais haliucinogenais, gal klystu, gal žmogus buvo genijus, bet kiek šizofrenikas nežinau. Bandžiau skaityti straipsnį 3 kartus bet niekaip mano smegenys negalęjo suvirškinti pilstalizmo iš tuščio į nieką.

- Na mokslinis tyrimas, kurį būtų galima aprašyti keliais žodžiais - emocinė įtampa nuslūgsta dėmesį sukoncentravus į išorę. - Kaip tai paaiškinti? Pvz.: Kompiuterio operacinė sistema. Įdiegus atnaujinimus jie nepradeda veikti kol kompiuteris neperkraunamas. Kodėl? Todėl, kad procesai negali pasikeisti kol sistemos "gyvybinės" grandinės (gyvybinė ašis) užimtos. - Panašiai ir žmogaus smegeninėje yra elektrinės grandinės, kuriose vykstantys procesai negali pasikeisti kol tos grandinės naudojamos. O tai padaroma nukreipus savo dėmesį į kitą objektą, tada krūvis perkeliamas arba tiesiog kuriamas naujas krūvis tik kitoje grandinėje, o ankstesnė grandinė "išsivalo" nuo neigiamo krūvio arba netgi grandinėje įvyksta pasikeitimai. Pvz.: suradus (įvardijus) ir "išvalius" neigiamą krūvį jis daugiau nebekamuoja. Nebent dėl ilgalaikio poveikio susiformavo prisklausomybinės, atseit apsauginės reakcijos. Tada jos padidina problemos atsinaujinimo šansus. - Tik įdomu, kur žmogus perkelia savo emocinį krūvį kol jis nenaudoja įprastinių emocinių grandinių. Tai vyksta bet kur ar pastoviose vietose? Gal tiesiog smegenyse nėra vienos gyvybinės ašies? Yra tik dažniau ar mažiau naudojamos grandinės? Tuo mes ir esame tobulesni už kompiuterį, kuris teturi tik vieną gyvybinę ašį, o būtent tai ir riboja jo asmeninio tobulėjimo galimybes. Gal būt todėl mes vairuojame girti - siekiame tobulumo? - Tarp kitko, visiškam savęs "perkėlimui" kažkur (išėjimui už savęs), žmogaus organizmas natūraliai priešinasi, tarsi norėdamas kažką apsaugoti. Toje būsenoje netgi išsijungia skausmo receptoriai. - Pasiekus šią būseną pasiekiamos fizinės organizmo ribos, kurias peržengus: lūžta kaulai, patiriamos traumos, žudomasi ir pan. Žodžiu - visos nelaimės atsitinka bent trumpam užmiršus gravitaciją. Kaip žinoti, kad pavojaus signalas tėra tik mus žudančios gyvybinės ašies bandymas apsaugoti?!!!!!!! - Ar egzistuoja saugus ar tiesiog "kontroliuojamas" apsivalymas ? Apsivalymas be išorinės, "prievartinės" stimuliacijos? - Kaip tai vyksta papratai, o ne per tapybos meną, kurio kūriniai dažnai atrodo kaip katinas ant drobės būtų nusivalęs savo subinę?/