2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Žmogus-religija-mokslas

Iš esmės viskam pritariu, išskyrus šitą sakinį. Tarkim smulkaus mąsto nusikaltėlių ateitis aiški, anksčiau ar vėliau jie bus nubausti ir dažniausiai per savo kvailumą, bet ką kalbėt apie stambias žuvis, apie korumpuotus bankininkus, politikus, karo nusikaltėlius? Iš jų bus nubausti tik vienetai, o kiti toliau gyvens bambas išvertę. Noriu tik pasakyt kad gyvenime jokie karmos dėsniai negalioja.

Visi bus nubausti net ir už mažiausius, nereikšmingus nusikaltimus ir ta bausmė bus griežta ir be pasigailėjimo- ''Mirtis''

Geras pastebėjimas.

Sutinku. Tasai sakinys primena idealistišką požiūrį į pasaulį, t. y.: Pasaulis "suvokia" gėrio ir blogio sąvokas. Remiamasi patarle: lazda turi du galus, kas taipogi yra tapatu - veiksmas turi atoveiksmį, bet esmė tokia, kad gėrio ir blogio sąvokos yra sukurtos žmogaus ir nelabai turi ką bendro su gamta. Visata ne karma - negina vienos ar kitos pusės. Ji neutrali

Metaforų daugoka. (-: Ir nelabai sutinku su viskuo, kur minima lemtis.

Nu kalbant apie tu laiku zmogaus evoliucijos raida, ir jos pasekmes siandien tai manyciau ir buvo lemtis kurios padariniais gyvename siandiena.

Sutikčiau su visu rašiniu, išskyrus paskutinį sakinį. Dievo mes nekuriame kaip kažkokios išorinės esybės. Tiems, kas tuo tiki, Jis tiesiog yra. Netikintiems Jo nėra, kadangi jie nejaučia Jo buvimo. Treti - taip, susikuria Dievą ar dievus savo sąmonėje. Ketvirtiems - Dievas ar dievai yra pati transcendencija, pati žinojimo riba. Penktiems pati realybė ir jos egzistavimas neatskiriami nuo Kūrėjo. Žodžiais ar mintimis sukuriame daugybę sąvokų, kurios kitiems nesuvokiamos - ir taip tos sąvokos tampa realybės dalimi. Todėl teigti, kad "dievulis nubaus" yra tolygu "didelei tikimybei, kad nuodėmė bus išaiškinta ir už ją atlyginta" tėra vienas siauras požiūris. Arba, įvardykim kitaip, "sveika bendruomenė ilgainiui atsikrato parazitų". Galima nesileisti į metafizikas, bet vien sąmonės kuriamas dievulis pajėgus nubausti - kaltės jausmas neleidžia džiaugtis nesąžiningu išlošiu, atgraso nuo tolesnio nedoro žaidimo; visuomenė negerbia ir po laiko išsiaiškintas nuodėmes perkelia palikuonims; visuomenė sukuria naujas taisykles, kliudančias nuodėmingai veiklai, taip nuodėmių naštą neproporcingai perkeldama pasekėjams ir taip toliau. Norėčiau teigti, kad Dievulis suteikia lygias fizinio gyvenimo sąlygas tiek "doriesiems", tiek "nuodėmingiesiems" arba netgi kad "nuodėmingieji" gauna geresnes. Būtų labai paprasta įvardinti transcendenciją taip, bet kam apsiriboti? Mokslo, ir, bendrai, pažinimo, esmė - "žinau, kad kažko nežinau". Tikėjimo - gal "suvokti, kad yra kažkas nesuvokiama"? ...Ir tik tuomet, kai auštančioje Visatoje užges paskutiniai sąmonės likučiai, "...Transcendencija mirs tardama: Dieve, mano Dieve, kodėl Tu mane apleidai".

Geras trumpas ir aiškus straipsnis. Asmeniškai sutinku su viskuo, išskyrus išsakyta mintimi, kad vadovautis dievo įsakymais niekam nemaišo. Jei turima omenyje visus dešimt, tai kertasi su logika. Ateistas negali vadovautis tuo, kad reikia tikėti tik vienu dievu, ir niekuo kitu. Ką bandau pasakyti yra tai, kad sąrašą galima pataisyti, tada tokie įsakymai bus tikrai skatinantys dorą elgesį (kas irgi yra subjektyvu) ir nebūtų nesąmonių. Tokį pataisymą jau atliko George Carlin, žymus komikas. Vaizdelį prisegu.

Gali taip nubaust, kad to kuris gerai elgėsi atomai po mirties susijungs į gerą protingą dėdę o blogo veikėjo į kakutį.

kai tuo tarpu gamta tiesiog meta kauliukus ir žiūri kas iškris, tai nėra kūrimas, tai tiesiog kaip sakiau laiko ir tikimybių žaidimas. Įsivaizduokite kiek esame pažengia, jeigu sugebame užauginti medžius, keisti jų dnr, tokius veiksmus gamta sugebėjo atlikti tik tikimybės kuri pasitaikė per milijonus metų dėka... Taigi manau kad mes esame vienintelei kūrėjai be mūsų vargu ar kas nors kitas gali ką nors sukurti ar suplanuoti (na kai kurie gyvūnai planuoja ir tobulėja, dar galima būtų pridėti ateivius kurie galbūt kažkur yra, tuo tikrai tikiu, nes visata begalinė, tai reiškia kad yra tikimybė jog egzistuoja planeta kurioje gyvena rožinės skraidančios kiaulės, (kadangi visata begalinė, o tai reiškia kad su begalybe atsiranda ir begalybė tikimybių)).