2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Tikėjimas ir pažinimas

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Aidas 2011-12-10 20:13
Nagi, kur gerbiamųjų ekspertų komentarai? Straipsnyje gi yra dėmesio vertų tezių.
inguske 2011-12-10 21:32
Man tai nesiskaitė straipsnis nuo pirmų sakinių, todėl nebaigiau skaityti. Be komentarų.
kionig 2011-12-10 21:53
Straipsnis nieko daug nepasakė, kaip tik naudojama daug ir sunkiai virškinamų žodžių kaip informacija, ten kažkur kaupiama, transai visokie. Pilkokas straipsnelis. O šiaip pasakyta, kad kiekvienas turi savo "tiesas". Norint išgirsti kitų tiesas, reiktų į jas įsiklausyti, o ne vien kritikuoti. Moksle truputį kiek kitaip. Kadangi svarbus idėjos arba "tiesos" pateikimas bei kuo ji yra atsparesnė kritikai ir patikrinimui. O va tikėjime siūloma priimti kito "tiesas" be patikrinimo
Aidas 2011-12-10 22:02
Religijas taip pat galima pavadinti mokslu, tačiau mokslu apie žmogaus sąmonę, žmogaus bendravimo dėsnius, apie sąmonės pokyčius, apie sąmonės išskirtines būsenas. Šie dalykai analizuojami gyvai, tai yra, vienuoliai per savo gyvenimą kiekvienas nagrinėja save Prašom.
Otto 2011-12-11 09:48
Čia, kaip pažiūrėsi; aš jas laikau proto virusu.
inguske 2011-12-11 10:38
riba1 2011-12-12 11:10
paėmus tokius mokslus, kaip psichologija, medicina, biologija, istorija nėra tikslių argumentų. Yra nuomonės, interpretacijos, statistika. Ką duoda statistika ligoniui? nuomonę, kad jis turėtu išgyti kur čia mokslas?
Aidas 2011-12-12 11:38
Gerbiamieji, ka cia darote? Ar as tai rasiau?
riba1 2011-12-12 11:58
sorry ne taip pacitavau
riba1 2011-12-12 12:16
Štai geras pavyzdys: "Reaguodama į žaliųjų reikalavimus, Vokietija uždarys savo atomines elektrines ir į atmosferą iki 2020-ųjų papildomai pateks 300 milijonų tonų anglies dvideginio. Tai – beveik toks pats kiekis, kiek visa Europa sutaupė po to, kai įsigaliojo ES Efektyvaus energijos vartojimo direktyva. Kitos šalys taip pat ketina atsisakyti atominės energetikos. Pasak aplinkosaugininko, šiuos sprendimus galima laikyti viduramžiško požiūrio į mokslą ir technologijas išdava. „Žalieji dėl daug ko yra teisūs, tačiau jų požiūris į atominę energetiką dažnai yra paremtas prietarais ir išsigalvojimais“, - pripažino G. Monbiot." man iškilo klausimas - ar sudėtingesnėms sistemoms imanoma pritaikyti pilnai moksliškai patikimą metodiką su neprieštaringomis išvadomis? Ką duoda statistika it tikimybių teorija? Ar tik ne viltį ir tikėjimą kad kažkas ivyks... Vėl tas tikėjimas...
Shell32 2011-12-12 18:00
Statistika nėra nuomonė, tai įrankis. Nuomonę išsako daktaras, kuris arba moka arba nemoka naudotis statistika. Labai paplitęs mitas, kad statistika yra melas, nors iš tiesų meluoja pseudo-mokslininkai, neteisingai ją panaudodami. Be to medicinoje tyrimus galima atlikti ir nenaudojant statistikos. Medicina, psichologija, biologija ir istorija remiasi faktais, ir daug jų yra gana tikslus, tačiau žmonės dažnai linkę priimti kaip neginčijamą tiesą tų faktų analizę ar komentarą, kuri dažnai tėra kažkieno nuomonė. Faktų pavyzdžiai: - paracetamolis numuša paciento temperatūra (medicina) - visi gyvi organizmai turi savo DNR (biologija) - Žalgirio mūšio data - 1410 liepos 15d. Šaltinis - rašytiniai dokumentai (istorija). ir t.t.
riba1 2011-12-12 19:09
Statistika nepasako ar įvikis atsitiks, ji nusako tendenciją. Tačiau, kai susiduria daug tendencijų viename procese, tikimybė nustatyti teisingą tendenciją smarkiai krenta, o reikia konkrečių rezultatų kas iš tos statistikos? pvz. vsiems žmonėms vaistas padeda, o tau nepadeda, kam nuo to lengviau? Šiaip dėl faktų sutinku, bet didesnė problema apibendrinimas. Nes žmonės mėgsta daugeliu atveju supaprastinimus ir bendras kontekstas dingsta. Net jei bendras kontekstas aiškus, jį pabandžius išnagrinėti prasmė dažnai pasimeta tarp žodžių ir taip paprastai neiškrapštoma...
Shell32 2011-12-12 23:45
Be abejo statistika neatsako ar įvykis atsitiks, nes ji tiria praeities duomenis, ne ateities. O iš duomenų galima nustatyti koreliaciją, kuri nors ir neparodo priežastingumo (causality), bet gali užduoti kryptį tolimesniems tyrimams. Jei visiem žmonėm vaistas padeda, o tau ne, tai vadinas blogai surinkta statistika (per maža imtis, blogai parinktas išsibarstymas etc.) - tikrai bus daugiau individu kurie nepasveiks. Tada ieškoma neveiksnumo kitom priemonėm. Ir apskritai, panacėjos ieškojimas yra absoliutistų dogma (i.e. religijozų), medicina pakankamai tiksliai gali apibrėžti vaisto galiojimo ribas ir geriau yra žinoti ką vaistas gali ir ko negali, nei imti naudoti kokią nors ezoteriką, homeopatiją ar maldą, kuri apskritai neveikia (nors dažnai teigiama kad veiksmingumas 100%)
riba1 2011-12-13 08:55
taip, šiuolaikinė medicina gali gana neblogai paremontuoti gendantį kūną, tačiau ar išgydo? klausimas... jei organizmas gyvibingas, tai tik pats jis gali išgyti, o medicina duoda šansą pašalindama kažkokią grėsmę. O kaip žmogui padėti visavertiškai gyventi? dabar jau ir psichologija ir medicina imasi senų patvirtintų metodų: - meditacija, kad žmogus gebėtu suikaupti ar atsipalaiduoti nuo įprastos įtampos, - be viso to žmogus dar suranda, kad kasnors kurnors papudrintu smegenis ir tam žmogui pasakytu, kad jis ne tik dėl saves gyvena, bet kad pats būtu laimingas susirastu tikslą pvz aplinkiniams pagelbėti, nes jei jis niekam nebus reikalingas pats sau taps nereikaligu. Kad į pasaulį reikia žiūrėti su optimizmu ir tikėjimu, kitaip jam ranka nekils net šaukšto paimti (jei manys, kad vistiek nepavyks) - dar pridėti judesio (galim joga) muzikos šokių, meilės štai ir visi baisieji "dvasiniai mokymai", kurie kelia siaubą "mokslo" gerbėjams. bet deja be tų dalykų, kad ir kokioje formoje jie būtu pateikti retas gali išgyventi...
Otto 2011-12-13 09:39
Kelia juoką http://www.youtube.com/watch?v=etSivpBH ... re=related
Shell32 2011-12-13 10:01
Papasakokite, kaip meditacija ar joga įveikia pvz. cukrinį diabetą. "Dvasiniai mokymai"? Kas tai per daiktas, gal net diplomą gali gauti? Yra galybė kitų būdų žmogui atsipalaiduoti nekvaršinant savo galvos religija. Muzika, meilė, šokiai, menas puikiausiai gali egzistuoti be "dvasininkų" įsikišimo.
riba1 2011-12-14 08:30
dėl cukrinio diabeto ir jogos: http://holi.lt/diabeto-gydymas-joga.htm žinoma tokiais būdais gydymasis pakankamai mistiškas (ne taip lengva atitaikyti pratimus, juos atlikti taip, kad būtu efektyvūs) ir reikalauja daug pastangų. gal egzistuoti ir gali egzistuoti, tačiau tai atsirado kartu su "religija" (šamanais). - kad išties būtu linksma reikia vadovo, kuris nusimano, ko reikia žmogui, kad būtu ne tik tuo momentu linksma, bet ir "sveika". deja šiuo metu tokių vadovų nalabai matosi... Be "dvasininko" isikišimo arba samoningumo atsipalaidavimas kartais baigiasi dar didesne įtampa pvz pachmielas arba... "meilė baigiasi po 3 metų", kad to nebūtu reikia mokytis gyventi ir jausti ko pačiam žmogui reikia.
Shell32 2011-12-14 22:26
Net 85% tyrimų atlikti Indijoje (surprise surprise!), padarius dažniausiai naudojamas statistikos klaidas: maža imtis, nerandomizuotai parinkti individai, kontrolinių grupių nebuvimas etc. Tokių būdų galima įrodyti ką nori, dažniausiai pseudo-mokslininkas dar prieš tyrimą žino kokį rezultatą gaus. P.S. Jogai jau ~5000 metų. Insulinas atrastas pries ~150m, iki tol I tipo diabetas buvo mirtinas. Ar jum šie skaičiai nieko nesako apie jogos neveiksmingumą ir medicinos pažangą?
riba1 2011-12-15 07:46
nemanau kad tokį dalyką galima rimtai statistiškai įvertinti, nes reikia masiškai praktikuojančių. Ir rezultatai (manau) grynai asmeniniai, priklausantys nuo daugelio asmeninių faktorių. Bet ką bendrai sveikai gyvensenai gali patarti medicina? ar ne taspats : reguliuoti maistą, fizinį krūvį, stresą. Bendru požiūriu tai ir yra tam tikra joga Bet vat vakarietiškoje medicinoje neteko girdėti, kaip tas reguliavimas realiai turi būti atliktas, tik daug nuomonių. Bet joga skirta nevisai tam - sveikata tik antrinis efektas.