2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Dievo pėdomis

Neabejoju, kad Alfredukas laukia, ką atsakysiu. Ką gi, čia standartinis psichologinis šablonas, panaudotas, stengiantis sugriauti mąstymo nuoseklumą. Jau esu minėjęs, kad egzistuoja proto virusai, čia ir yra to viruso rakto pavyzdys. Daugiau apie tai čia neverta diskutuoti, nes viskas yra aprašyta psichologijos vadovėliuose.

Tikėk kuo nori, matyk ką nori - tai tavo problema, o ne visų kitų.

O kam jį įrodinėti?

Tu gal vienas nušvitusiųjų, kurie sugeba matyti dalykus, kurių kiti nemato?

Negimę kūdikiai nekalba. O su savo lakia fantazija gali susigalvoti ką tik nori.

Aš dar prie... Katino pauodegy, diskutuoja dvi blusos: įdomu, ar ant kitų katinų yra gyvybė?

Dziaugiuosi, kad bent is dalies remiates argumentais. Su tikinciais retai pasitaiko. Kaip jau kazkas klause, atrodo jog nesat tradicinis krikscionis. Tai protingam diskutavimui reiketu zinoti placiau apie tai i ka tiksliau tikit. Gal ne viska issamiai atsakysiu, bet is pirmo zvilgsnio: 1. Skamba siek tiek kaip panteisto poziuris. Viska aplink, gamta, gamtos desnius, energija galima, kaip cia pasakius, garbinti ir vadinti.. kad ir dievu. Nesutikciau nebent del tos "super" dalies. 2. Kad kazkas visada galejo egzistuoti, tai aisku. Ir kad materija ar energija galejo atsirasti is kazko kito - pilnai suprantama. Jus mane pametat ties ta vieta kurioje implikuojat, kad tas kazkas butinai turejo buti dievas. Ir visata nebutinai yra kazkas "silpnesnio" tai gali buti dalis visumos, o ne kazkas zemesnio ir silpnesnio. Gal visuma yra kur kas didingesne nei musu visata, taciau vel gi, is kur cia atsiranda dievas? 3. Biblija apskritai buvo klastojama per amzius ir nuo pat savo atsiradimo. Tai dabar pasakykit man, kas yra autoritetas pasakyti kas joje tiesa ar melas? Ir kokia yra teisinga "interpretacija"? As pavyzdziui, interpretuoju ja kaip mitu ir legendu rinkini. 5. Yra fundamentalus skirtumas tarp tikejimo mokslu ir dievu. O jis yra toks, kad mokslas yra paremtas tuo ka is tiesu galima pamatyti, pajausti ir eksperimentiskai patikrinti. Ir dar, mokslas gali paaiskinti ir NUMATYTI kazka. Mokslininkas gali pasakyti su kokia jega ir kokia kryptimi reikia mesti kamuoli kad jis ikristu i krepsi. Religija gali pasakoti, kaip dievas numate kur nukris kamuolys, ir jis nukris tik ten kur dievas yra suplanaves. Saunu, bet kas is to? Ir kas butu jeigu sioje vietoje tiesiog isimtume dieva? Ar kamuolys nukristu kur nors kitur? Okhamo skustuvo principu: bet kokio reiškinio paaiškinimui turi būti naudojama kaip galima mažiau prielaidų. Jei kelios teorijos vienodai gerai paaiškina stebimą reiškinį, reikia rinktis tą, kuri reikalauja mažiau prielaidų. 6. Kad nera dievo nereiskia, kad nera tikinciu dievu, kurie be to kad patys tiki, gadina gyvenima ir kitiems (inkvizicija? tamsieji amziai?). Visai netiketi i dieva labai sunku ir as paaiskinsiu kodel. Jeigu tave kas nors kuo nors bando itikinti nuo pat gimimo, tai gerokai traumuoja psichika. Tai nesusije su religija, tai gryna psichologija ir evoliucija. Dvieju metu vaikui, jeigu pasako "neglostyk liuto" jam evoliuciskai labai nenaudinga sita dalyka patikrinti paciam praktiskai. Itikinimas religija yra to pratesimas. Tai tesiasi is kartos i karta, ir todel ta kai kas vadina savotisku "protu virusu". Kuris nera materialus, nei koks nors genetinis ar fundamentalus dalykas. Nepaisant to - egzistuoja. 7. Valios turejimas atviras klausimas. Taciau vel gi, jeigu valios ir nera, nei plano nei dievo tai neimplikuoja. 8. Faktine klaida. http://en.wikipedia.org/wiki/Artificial_cell http://www.ted.com/talks/martin_hanczyc ... _life.html http://www.ted.com/talks/craig_venter_u ... _life.html Siaip ar taip, palaikau argumentuota diskusija siais klausimais ir dziaugiuosi sutikes racionalu pasipriesinima

Kartais labai juokingai atrodo tie, kurie fanatiškai bando įrodyti, kad egzistuoja tik toks ir tas vienintelis Dievas, bet dar graudžiau atrodo tie, kurie tikinčius kvailiais išvada. O tie kas apie aukso pjūvį nėra girdėję ir siūlo savo "konstantas" 9+1=10, tai pasidomėkit pvz. kad ir fotografija, pamatysit kaip ten tai atsiskleidžia.

Straipsnis aktyviai apšaudomas. Gal todėl, kad jame panaudojamas prasmių "deformavimo" triukas, turiu omeny fizikos ir kosmologijos terminų laisą (?) interpretavimą. Pamėgta (ne vien šiame straipsnyje) savotiškai naudoti žodžius: kosmosas, virpesiai (netgi kosminiai virpesiai), visokios energijos ir t.t. Tačiau komentatorių dėmesį patraukė, tai kad jis 'balta varna" o komentuojančioje aplinkoje dauguma "normalios, pilkos mokslo varnos". Straipsnis sako žodžius, bet stinga krypties.

To pasekoje sužinau daug naujų dalykų ir teorijų.

Kiek girdėjau Dievas nematerialus, tai kaip jį įrodysi ir kokių naujų teorijų ir dalykų sužinosi?

Daug laiko pasaulyje praėjo, daug protingų žmonių gyveno ir kūrė. Nebūtinai jie buvo protingesni už mus (o gal ir buvo), bet viena aišku, kad jie tikrai daugiau laiko galėjo skirti savo apmąstymams ir kūrybai. Taigi, per tą laiką niekas vienareikšmiškai neįrodė Dievo egzistavimo, kaip niekas vienareikšmiškai ir nepaneigė. Tokia jau Dievo prigimtis. Tikėjimas į Dievą yra ne mokslo ir įrodymų Vakarietiška prasme, o egzistencinio pasirinkimo klausimas.

Tiksliau būtu- daug labaaai suktų žmonių, nes pažadėti tai, kas nieko pačiam nekainuoja ir aplamai neegzistuoja, yra suktybių viršūnė... taip buvo sukurtas pirmasis proto virusas, pažadant amžinąjį gyvenimą. Panašiai ir dabar daro sukčiai, paimdami iš močiutės pinigus, kurie, neva, reikalingi gelbėti, neva, avariją padariusiam, NEEGZISTUOJANČIAM anūkui. Aidai, psichologijos pirmi skyriai numato šias sąmonės reakcijas, kam dar kvaršinti galvas kitais nebūtais dalykais?

Otto, aš kvaršinu sau galvą man rūpimais dalykais. Tai individualu, galima tai aiškinti ir iš psichologijos mokslo pozicijos. Bet nesu toks naivus ir egoistiškas, kad primetinėčiau savo pažiūras kitiems. Suvokiu tiek teistinio, tiek ateistinio mąstymo ištakas (tą jau komentavau). Todėl mano požiūris į ateistus ir teistus yra neutralus, labiau man rūpi žmogaus realus elgesys, o ne požiūris.

Grigorijus Perelmanas manu galėtų.

Tikėjimo ir netikėjimo, teizmo ir ateizmo,religijos ir mokslo santykių problema išlieka aktuali dėl ( nudievinimo ) proceso ir dėl pačios dvasios, kaipontoetinės substancijos, prigimties. Sekuliarizacijos proceso istorinį dramatiškumą sąlygoja ne paties Dievo, bet žmogaus dorovinis ir intelektualinis ribotumas, nes visa, kas yra sena ir atgyvenę, žmonių valia ir galia dar siekia egzistuoti. Pavyzdžiu A. Meceina pateikia judaizmą, kurį esą tikrovės sekuliarizacijos procesas jau seniai yra paneigęs krikščionybės, Jėzaus Kristaus apreikštos žmonijai religijos, pavidalu. Mokslo ir religijos prieštaringumas taip pat esąs tik tariamas, kaip iš pačių žmonių tamsumo ir tarpusavio nesupratimo išplaukiąs konfliktiškumas. Mokslas gamtoje ir istorijoje galįs pažinti tik tai, iš kur Dievas yra galutinai pasitraukęs kaip savęs paties žmonijai liudijimo lauko. Pradžioje tai buvusios gamtmeldiškosios religijos, kuriose gamtos reiškiniai žmogui buvę ne kas kita,kaip Dievo jam siunčiami ženklai, bei savęs ir savo valios ludijimai (Senajame Testamente liepsnojantis, Mozės dykumoje regėtas, krūmas). Pasak A.Maceinos, Dievo ir žmogaus tarpusavio santykiai būna dramatiški...

Sufailinau aš čia su tuo Fi jis juk apskaičiuojamas bet kokiu atveju bet esmė ta pati, tokių skaičių kaip Fi yra ne vienas ir ne du, esu tikras kad matematikai jų žino tikrai daug..

Žmogus Dieva sukūrė, Žmogus Dievą ir palaidos