Kaip fizika padeda atsakyti į filosofijos klausimus? (3)

2014-01-01

Fizika dažnai laikoma technikos pagrindu, o moderniosios fizikos specialistai, kalbantys apie nemažai visuomenės daliai nesuvokiamus dalykus laikomi keistuoliais, kurių darbas visiškai nenaudingas. Visgi, fizika gali padėti atsakyti į klausimus, dėl kurių nuo senų laikų ginčijasi filosofai. Pavyzdžiui, šiuolaikinė fizika, ypač astronomija, kosmologija, paaiškina ar bent jau bando atsakyti į klausimą kas yra laikas, kodėl jo kryptis yra tokia, o ne kitokia. Galima priartėti prie atsakymo į klausimą ar žmogus turi laisvą valią ir ar gamtoje būna begalinių objektų...

Visi šio ciklo įrašai
2014-02-13 Išrinkti mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai! (57)
2014-02-05 Renkame mokslo populiarinimo rašinių konkurso nugalėtoją! (31)
2014-02-01 Atomas, hadronas, kvarkas – mažas, mažesnis, mažiausias?! (0)
2014-02-01 Trumpa dirbtinių Žemės palydovų istorija (Konkursinis straipsnis) (0)
2014-02-01 Propaganda: istorija ar dabartis? (Konkursinis straipsnis) (1)
2014-02-01 Antrojo Pasaulinio karo pėdsakai Lietuvoje (Konkursinis straipsnis) (0)
2014-01-31 Žmogaus išsilaipinimas Marse (Konkursinis straipsnis) (0)
2014-01-31 Dailės terapija: disciplinos formavimasis ir pritaikymas (Konkursinis straipsnis) (1)
2014-01-31 Daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai (Konkursinis straipsnis) (0)
2014-01-31 Širdies persodinimo operacija. Dirbtinė širdis (Konkursinis straipsnis) (0)
2014-01-31 Necivilizuoti, bet laimingesni. Kuo mes skiriamės nuo jų? (Konkursinis straipsnis) (7)
2014-01-31 DNR. Genų įtaka mūsų gyvenime (Konkursinis straipsnis) (0)
2014-01-31 Marsiečiai bus ateiviai iš Žemės (0)
2014-01-29 Antibiotikai: istorija ir šiandieninės tendencijos (Konkursinis straipsnis) (0)
2014-01-21 Biologinės invazinės rūšys užkariauja Baltijos jūrą (0)
2014-01-13 Planetų teraformavimas (3)
2014-01-01 Kaip fizika padeda atsakyti į filosofijos klausimus? (3)
2014-01-01 Skaičius kuris neturi pabaigos (Konkursinis straipsnis) (6)
2014-01-01 Nanotechnologijos (Konkursinis straipsnis) (0)
2014-01-01 Nežemiškų civilizacijų paieška (Konkursinis straipsnis) (3)
2013-12-31 Trikorderis – žaislas ar medicinos ateitis? (Video, konkursinis straipsnis) (0)
2013-12-31 Kodėl daugėja alergijų? Ar įveiksime jas? (Konkursinis straipsnis) (0)
2013-12-31 Elementariosios dalelės paradoksas arba Kaip energija virto materija (Konkursinis straipsnis) (0)
2013-12-31 Automobilių istorija ir ateitis (Video, konkursinis straipsnis) (0)
2013-12-31 Žemės ūkio perspektyvos (Video, konkursinis straipsnis) (4)
2013-12-31 Halas (Konkursinis straipsnis) (3)
2013-12-31 Karibų piratus į Lietuvos upes: efektyvaus įmonių valdymo modelių paieškos nusikalstamose organizacijose (Konkursinis straipsnis) (1)
2013-12-24 Statistinė fizika – raktas į sudėtingiausių socialinių ir ekonominių sistemų paslaptis (Video, Konkursinis straipsnis) (2)
2013-12-23 Mikropasaulio istorija (Konkursinis straipsnis) (7)
2013-12-21 Atomas ir kiti gražūs rutuliai arba kodėl neblėsta Bohro atomo modelio populiarumas? (Konkursinis straipsnis) (2)
2013-12-02 2013 metų mokslo populiarinimo konkursas! (8)

Visi šio ciklo įrašai

2014-02-13 Išrinkti mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai! (57)

2014-02-05 Renkame mokslo populiarinimo rašinių konkurso nugalėtoją! (31)

2014-02-01 Atomas, hadronas, kvarkas – mažas, mažesnis, mažiausias?! (0)

2014-02-01 Trumpa dirbtinių Žemės palydovų istorija (Konkursinis straipsnis) (0)

2014-02-01 Propaganda: istorija ar dabartis? (Konkursinis straipsnis) (1)

2014-02-01 Antrojo Pasaulinio karo pėdsakai Lietuvoje (Konkursinis straipsnis) (0)

2014-01-31 Žmogaus išsilaipinimas Marse (Konkursinis straipsnis) (0)

2014-01-31 Dailės terapija: disciplinos formavimasis ir pritaikymas (Konkursinis straipsnis) (1)

2014-01-31 Daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai (Konkursinis straipsnis) (0)

2014-01-31 Širdies persodinimo operacija. Dirbtinė širdis (Konkursinis straipsnis) (0)

2014-01-31 Necivilizuoti, bet laimingesni. Kuo mes skiriamės nuo jų? (Konkursinis straipsnis) (7)

2014-01-31 DNR. Genų įtaka mūsų gyvenime (Konkursinis straipsnis) (0)

2014-01-31 Marsiečiai bus ateiviai iš Žemės (0)

2014-01-29 Antibiotikai: istorija ir šiandieninės tendencijos (Konkursinis straipsnis) (0)

2014-01-21 Biologinės invazinės rūšys užkariauja Baltijos jūrą (0)

2014-01-13 Planetų teraformavimas (3)

2014-01-01 Kaip fizika padeda atsakyti į filosofijos klausimus? (3)

2014-01-01 Skaičius kuris neturi pabaigos (Konkursinis straipsnis) (6)

2014-01-01 Nanotechnologijos (Konkursinis straipsnis) (0)

2014-01-01 Nežemiškų civilizacijų paieška (Konkursinis straipsnis) (3)

2013-12-31 Trikorderis – žaislas ar medicinos ateitis? (Video, konkursinis straipsnis) (0)

2013-12-31 Kodėl daugėja alergijų? Ar įveiksime jas? (Konkursinis straipsnis) (0)

2013-12-31 Elementariosios dalelės paradoksas arba Kaip energija virto materija (Konkursinis straipsnis) (0)

2013-12-31 Automobilių istorija ir ateitis (Video, konkursinis straipsnis) (0)

2013-12-31 Žemės ūkio perspektyvos (Video, konkursinis straipsnis) (4)

2013-12-31 Halas (Konkursinis straipsnis) (3)

2013-12-31 Karibų piratus į Lietuvos upes: efektyvaus įmonių valdymo modelių paieškos nusikalstamose organizacijose (Konkursinis straipsnis) (1)

2013-12-24 Statistinė fizika – raktas į sudėtingiausių socialinių ir ekonominių sistemų paslaptis (Video, Konkursinis straipsnis) (2)

2013-12-23 Mikropasaulio istorija (Konkursinis straipsnis) (7)

2013-12-21 Atomas ir kiti gražūs rutuliai arba kodėl neblėsta Bohro atomo modelio populiarumas? (Konkursinis straipsnis) (2)

2013-12-02 2013 metų mokslo populiarinimo konkursas! (8)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Taigi, kas tas laikas, kuo praeitis skiriasi nuo ateities? Fizikams gana seniai žinomas Jungo arba dvigubo plyšio eksperimentas. Jo esmė tokia: lazeriu šviečiama ant plokštelės su dviem plyšiais. Pro plyšius praėjusi šviesa interferuoja – vadinasi, šviesa yra banga. Visgi, naudojant fotonų detektorius, aptinkami fotonai – atrodo, kad šviesa yra dalelių srautas. Kad ir kaip neįprasta, jeigu ieškoma banginių šviesos reiškinių, tai šviesa „elgsis“ kaip banga, o jeigu ieškoma dalelių, šviesą sudarys dalelės. Atrodo, kad šviesa „žino“, koks eksperimentas atliekamas. Amerikiečių fizikas J. A. Vileris (J. A. Wheeler) 2006 metais atliko kiek kitokį eksperimentą: jau šviesai perėjus per plyšius apsispręsdavo ar ieškoti dalelių, ar bangų. Pasirodo, šviesa „žino“ ir apie vėlesnius eksperimentus! Kosmologas G. Ellis bando tai paaiškinti tuo, kad Visata laikui bėgant „kristalizuojasi“: galima pakeisti ateitį, kuri dar „nesusikristalizavusi“, bet praeities – ne. Tuo tarpu dabartis dar nėra visiškai „susikristalizavusi“, galima pakeisti ir netolimą praeitį.

Paprastai mums atrodo, kad laikas juda į priekį. Iš tiesų, ledo kubelis, ištirpęs šiltame vandenyje niekada nebeatsikurs. Tai nulemia antrasis termodinamikos dėsnis, kuris nurodo, kad entropija (sistemos „netvarka“) nuolat didėja. Tačiau tai nenurodo laiko „tekėjimo“ krypties – iš tiesų laikas niekur nejuda, tai tiesiog nurodo pasaulio asimetriją laike. Visgi, kiti fizikos dėsniai, kaip energijos tvermės dėsnis, galioja laike tiek į priekį, tiek atgal. Kyla klausimas: kodėl Visatos pradžioje entropija buvo maža? Kodėl laikas turi kryptį? Vienas galimų atsakymų į šį klausimą (sukurtas fizikės L. Mersini-Houghton) – tai, kad gyvename multivisatoje, sudarytoje iš daugelio Visatų. Nors multivisatoje laikas krypties neturi, atsiradusioje naujoje Visatoje informacija apie multivisatą prarandama ir laikas įgyja kryptį. Negana to, šią hipotezę galima patvirtinti eksperimentiškai, nes multivisatoje esančios Visatos veikia viena kitą! Kitas galimas paaiškinimas, sukurtas fiziko R. Penrouzo (R. Penrose), teigia, jog mūsų gyvenamas Visatos laikotarpis tėra viena iš daugelio buvusių ir būsiančių erų. Šioje eroje entropija didėja, bet tai yra ne pirminė būsena, o ankstesnio Visatos vystymosi rezultatas.

Daugeliui žmonių atrodo, kad jų veiksmai yra nulemti protingo ir laisvo apsisprendimo. Tuo paremta mūsų moralė, teisė ir netgi kultūra. Klasikinė, Niutono, fizika teigė, kad jeigu žinai viską apie konkrečią sistemą tam tikru laiko momentu, gali pasakyti, kas bus ateityje. Vadinasi, Visata deterministinė ir viskas nulemta iš anksto. Vis dėlto, mes negalime žinoti pakankamai, kad nustatytumėme, kas bus ateityje. Tam reikėtų žinoti viską apie Visatą tam tikru metu. S. Hokingas (S. Hawking) teigia, kad laisva valia yra efektinė teorija, kuri nors ir nėra tiksli, paaiškina mūsų pasaulį, ir mums pakanka laisvos valios iliuzijos. Tačiau XX amžiuje sukurta kvantinė mechanika sukėlė abejonių determinizmu. Remiantis kvantine mechanika, galima tik pateikti vieno ar kito įvykio tikimybę. Matematikos profesorius J. Konvėjus (J. Conway) įrodė, kad jeigu žmonės turi laisvą valią, tai ir fizikinių dalelių „veiksmai“ negali būti nulemti praeityje. Visgi šis mokslininkas atkreipia dėmesį į tai, kad atsitiktinumas nėra tas pats kaip ir laisva valia, nors ir atsitiktinumas, ir laisva valia yra ne nulemti iš anksto, o „atsiranda“ vykstant veiksmui. Tai, jog Visata nėra deterministinė, nebūtinai reiškia, kad turime laisvą valią. H. Everetas (H. Everett) pasiūlė tokią idėją: po kiekvieno veiksmo pasaulis „suskyla“ į kelis. Viename pasielgta vienaip, kitame – kitaip. Prieš pasirinkimą atrodo, kad laisvos valios nėra (iš tiesų įvyks abu įvykiai), bet vienoje pasaulio „atšakoje“ atrodo, kad buvo pasirinkta laisvai.

Dar vienas filosofijos ir fizikos bendras klausimas – begalybės. Aristotelis begalybes skirstė į tokias, kurių stebėti realiai neįmanoma (kaip neįmanoma pamatyti begalinio dydžio Visatos). Antroji begalybių rūšis – tai tokios begalybės, kurias įmanoma pastebėti ir išmatuoti. Pavyzdžiui, juodoji bedugnė – begalinio tankio objektas. Visgi, šių, realiųjų begalybių, begalinių objektų egzistavimas yra diskutuotinas. Fizikai mano, kad yra mažiausias įmanomas ilgis – Planko ilgis (maždaug 10^-35 metrų). Negali būti be galo mažo ilgio objektų. Fizikas J. D. Barou (J. D. Barrow) siūlo skirti matematines, fizikines ir transcendentines begalybes (pastarosios – tai tos, kuriomis domisi filosofai). Kiekvienu tipu galima tikėti arba ne. Jeigu esame tikri, kad egzistuoja matematinės begalybės, tai nereiškia, jog egzistuoja ir fizikinės. Tai, ar Visata yra begalinė, ar ne, turi įtakos temperatūros svyravimams foninėje mikrobangų spinduliuotėje. Tokiu būdu ateityje galbūt bus galima atsakyti į šį klausimą.

Tai tik keli iš daugelio galimų pavyzdžių. Šiais laikais yra daug mokslinių tyrimų ir daug galimybių juos apžvelgti, interpretuoti. Ankstesniais laikais filosofai galėjo tik kelti klausimus apie tai, kaip Visata atsirado ir ar ji begalinė. Šiuolaikinės technologijos leidžia bent jau priartėti prie atsakymo į šiuos klausimus. Kaip teigia J. Barou, tai Niutonas būtų pavadinęs eksperimentine filosofija, kur į filosofinius klausimus galima atsakyti pateikiant įrodymų.

Informacijos šaltiniai: