Saulės sistema – tai mūsų namai. Čia viskas ką mes turime: Saulė, planetos, mėnuliai, asteroiai ir kometos. Bet kuo gi mūsiškė saulės sistema yra tokia ypatinga? O todėl, kad čia, kaip niekur kitur, egzistuoja gyvybė. Žinoma gyvybė egzistuoja ir kitur, kurnors visatoje, tačiau dar nėra atrasta.

Žemė. Čia mūsų namai. Ši planeta yra nepaprasta vieta, nes čia galime rasti tokių gyvybės formų, kurios sugebėtų išgyventi, net atšiauriausiomis sąlygomis. Planeta nėra nei per didelė nei per maža, nors dydis nėra esminis dalykas. Svarbiausias dalykas žemiškai gyvybei yra vanduo. Be jo nieko nebūtų.

Mėnulis. Tai vienintelis Žemės gamtinis palydovas. Šis palydovas nėra labai tinkamas gyvybei, tačiau įdėjus nemažai pastangų mėnulyje galėtų egzistuoti gyvybė, tiksliau žmonių kolonija, kurioje galėtų būti ir kitų gyvų padarų. Mėnulyje yra labai daug resursų, kurie ypač šiomis dienomis, yra be galo vertingi. Tad mėnulyje kurti koloniją apsimokėtų.

Venera. Planeta – Žemės sesuo. Matmenimis ir sudėtimi panaši planeta. Bet atmosferų atžvilgiu planetos net egzistavo kokia nors mikroskopinė gyvybė, tačiau staiga planetoje nutiko globalinių pokyčių ir planeta virto į tuščią dykumą, kurioje saulė „kepina“ iki 400^oC. Žmonės galėtų teraformuoti planetą, arba kurti skraidančias kolonijas atmosferos paviršiuje.

Marsas. Įdomiausia planeta žmonėms po Žemės. Marsas taip pat skiriasi nuo Žemės, tačiau paviršiaus sąlygos yra šiek tiek panašios. Planetoje nėra taip karšta kaip Veneroje, nėra taip šalta, kaip Urane, tačiau nėra taip gerai kaip ir Žemėje. Marse jau dešimtmečių bėgyje įsikurs pirmoji žmonių kolonija. Marse yra pakankamai resursų, kad galėtų egzistuoti kolonija. Šiltnamio sąlygomis Marse eitų auginti augalus maistui ar deguoniui išgauti. Šią planetą taip pat galima ilgainiui teraformuoti.

Cerera. Nykštukinė planeta esanti terp Marso ir Jupiterio. Masyviausias kūnas vidiniame asteroidų žiede. Nors ši ankščiau asteroidu laikyta planeta yra labai maža, tačiau šiais metais Europos kosmoso agentūros mokslininkai Cereroje atrado vandens garų. Tai reiškia, kad čia yra įmanoma gauti ir skysto vandens. Galimas daiktas, kad po Cereros paviršiumi egzistuoja skysto vandens vandenynas. Manoma, kad vandens ten yra daugiau nei visoje Žemės planetoje, todėl yra galimybių ten įkurti nedidelę, tačiau svarbią koloniją tarp vidinių ir išorinių saulės sistemos planetų skirtą tolimiesiems skrydžiams.

Europa. Ne, tai ne žemynas. Tai vienas iš Jupiterio palydovų. Bet kuo Europa yra tokia įdomi? Atsakymas tas, kad palydovo paviršius yra užlietas didžiulio druskingo vandenyno, kurio paviršius yra užšalęs į ledą. Manoma, kas Europoje yra daugiau vandens nei visoje žemės planetoje. Yra manoma, kad Europoje egzistuoja primityvi gyvybė, greičiausiai visokie vienaląsčiai organizmai, tačiau ten gali būti ir didesnių padarų. Žmonės geriausiu atveju galėtų įkurti koloniją po „europietišku“ ledu.

Titanas. Tai didžiausias Saturno palydovas ir antras pagal dydį saulės sistemoje. Kartu tai yra vienintelis kol kas žinomas palydovas su tankia atmosfera. Titane yra gana šaltoka, todėl ten tyvuliuoja metano ir etano ežerai, kurių didžiausias yra didesnis net už Didžiuosius ežerus JAV. Mokslininkai neneigia to, kad titane gali plaukioti kokie nors gyviai, kuriems reikia ne vandens, o tarkim metano, savo gyvybinėms funkcijom atlikti.

Mūsiškė saulės sistema turi tikrai nemažai vietų, kur mes, žmonės, galėtume pastatyti koją ant kietos žemės. Žinoma, mums reikėtų įdėti nemažai pastangų bei investicijų, tačiau tai išgelbėtų mus nuo demografinės katastrofos, kai žmonėms nebeliks vietos gyventi žemėje, ir papildytų mūsų trūkstamų resursų atsargas. Todėl verta svajoti ir stengtis pasiekti bent keletą tikslų žmonijos labui.

Žemaičių Naumiesčio gimnazijos vienuoliktokas Ąžuolas Paulikas

NAUDOTI ŠALTINIAI:
http://solarsystemscope.com
http://lt.wikipedia.org/wiki/Cerera_(nykštukinė_planeta)

Komentarai (1)