Šio paciento smegenyse, kalbos gebėjimas (kairysis pusrutulis) yra visiškai atskirtas nuo rašymo gebėjimo (dešiniojo pusrutulio), taigi tai įrodo, jog rašymas nereikalauja gebėjimo kalbėti. Mintis galime reikšti ir piešdami – rašydami. Kitaip tariant, raštas yra ne evoliucijos padarinys, o žmonių išradimas, kuris gali būti sukurtas tiek kairiajame, (dominuojančiame dešiniarankių),  tiek dešiniajame (dominuojančiame kairiarankių), pusrutulyje.

Kitų mokslininkų eksperimentuose išryškėjo kitos pusrutulių savybės. Atskirtiems pusrutuliams ekrane buvo parodyti piešinukai, kuriuos reikėjo susieti su kortelėse ant stalo esančiais piešinukais.

Kairysis pusrutulis ekrane pamatė paukščio koją, o dešinys – apsnigtą kiemą. Iš kortelių ant stalo, kairysis pasirinko kortelę su viščiuku, nes viščiukas turi panašią koją.

Dešinysis, matęs apsnigtą kiemą, pasirinko kastuvą, nes reikia nukasti sniegą.

Tada mokslininkai paklausė kairiojo pusrutulio (to, kuris gali kalbėti), kodėl dešinysis pasirinko kastuvą. Kadangi jie negalėjo dalintis informacija, kairysis pusrutulis pareiškė, jog dešinysis taip pasirinko, nes reikia iškuopti viščiuko gardą. Tai paskatino kelti hipotezę, jog kairysis pusrutulis gali interpretuoti informaciją.

Tačiau šio eksperimento neužteko, tai patvirtinti, nes dešinysis negalėjo nieko pasakyti, ir įrodyti, jog taip pat turi gebėjimą interpretuoti informaciją. Viskas paaiškėjo kai mokslininkas George L. Wolford atliko eksperimentą su vienu iš pacientų.

Eksperimente abejiems pusrutuliams reikėjo atspėti kur ekrane atsiras lemputė – ar viršuje, ar apačioje. Nors jokios sekos, kur atsiras lemputė, nebuvo, ji 80% visų kartų atsirasdavo viršuje. Pirmiausia užduotis buvo duota dešiniajam pusrutuliui.

Šis pastebėjo, jog lemputė dažniau sužybsi viršuje ir pradėjo nuolatos spėlioti, jog lemputė sužibs viršuje. Tačiau užduotį atliekant tik kairiajam pusrutuliui, šis pradėjo ieškoti sekų, siekdamas nuspėti, kur sužibs lemputė. Nors lemputė sužibdavo visiškai atsitiktinai, kai kurie pacientai, net tai sužinoję, vis tiek teigdavo atradę seką, kur sužibs lemputė.

Kitaip tariant, kairysis pusrutulis pradėjo analizuoti informaciją, skirtingai nei dešinysis, kuris, aklai rinkosi tik vieną variantą. Taip buvo patvirtintas šis išskirtinis kairiojo pusrutulio gebėjimas interpretuoti informaciją, o šį gebėjimą M. Gazzaniga su kolega Joseph E. LeDoux pavadino…Interpretatoriumi.

Šis gebėjimas nėra aptinkamas gyvūnuose, išskyrus kelis, kuriuose aptinkamos tik interpretatoriaus  užuomazgos. Abu pusrutuliai pas gyvūnus elgiasi kaip dešinysis. Jei gyvūnas patyrė traumą, jis visiškai neanalizuos situacijos, o tik vengs tos aplinkos ar to dirgiklio, kuris jį sužalojo. Tai yra aiškinama per evoliucijos ir naturalios selekcijos teorijas.

Žmogus yra, palyginti, silpnų raumenų, todėl neturi didelės jėgos ar greičio. Taip pat esame be kailio, taigi esame ne tik jėga ar greičiu silpnesni už kitus gyvūnus, bet ir mažiau atsparūs aplinkos poveikiams. Taigi, mūsų evoliucijos pradžioje žmonės buvo priversti vystyti naujus gebėjimus patys.

Kaip teigia M. Gazzaniga, kairysis pusrutulis pradėjo išmetinėti kai kuriuos gebėjimus, juos pakeičiant naujais – tokiais kaip interpretatorius. Su gebėjimu analizuoti aplinką, mes sugebėjome įžiebti ugnį, užsimesti kailinius, nusidrožti ietį ir pasistatyti namą. Su interpretatoriumi mes pradėjom mokytis iš klaidų, analizuoti įvykių pasekmes ir kurti. Su tokiu unikaliu gebėjimu prisitaikėme ir išsiskyrėme iš kitų rūšių.

Tiriant smegenis kaip vientisas, buvo sunku nustatyti gebėjimų vietą ir taip daryti gilesnes išvadas apie smegenų veiklą. Kalostomijos pacientai buvo būtent tas langas per kurį pamatėme smegenų organizuotumą bei kalbos ir rašto gebėjimus smegenyse. Tai parodė interpretatoriaus mechanizmą, kurio dėka mokėmės ir kuriame. Jo dėka, žmogus sugeba atlikti tą pačią kalosotomiją, atrasti tą patį interpretatoriaus mechanizmą ar parašyti šį ir kitus straipsnius. Jo dėka, matyt, sukūrėme raštą, sudėtingą kalbą, o su šių pagalba, vystėme mokslą, kūrėme civilizacijas ir tyrėme save.

Lukas Vasionis, Vytauto Didžiojo universitetas, Biochemija, 2 kursas.

Šaltiniai:

• David Wolman „A tale of two halves     „
• Michael Gazzaniga „The split brain revisited“

Komentarai (2)