Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį

Dabar suprantu putina, kalta rusu kalba.

Idomiai su tom spalvom ir puodeliais.. Taip išeina jog tu gali mąstyti geriau ir spręsti kažkokias užduotis geriau, jei tu žinai mažiau žodžių. Tavo smegenys nėra apkraunamos nereikalingais dalykais, tarkim kaip skirtingo puodelio atpažinimas..

- Vėl grubi klaida, nes situacijos absoliučiai ne identiškos. Pirmu variantu yra dvi grupės "nelaimėlių", tu pasirenki kurią gelbėti. Antru atveju yra tik viena grupė "nelaimėlių", ir tu verčiamas aukoti nekaltą auką, kaip stabmeldys, kad "nelaimėliams" pasisektų.

Galiu tik patvirtinti: kalbant lietuviškai, keiktis kažkaip sąžinė neleidžia, tačiau kalbant angliškai, su tuo nekyla jokių problemų. Meluoti rusiškai ar angliškai taip pat daug daug lengviau, nei meluoti lietuviškai, net jei meluoti reikia apie tą patį ir tam vartojami tie patys žodžiai, tik skirtingomis kalbomis Kažkaip jau seniai tai pastebėjau, tik, kadangi nesu mokslo žmogus, niekada į tai nekreipiau per daug dėmesio…

Kai kuriu zodziu suvokimas skiriasi skirtingose kalbose. Geras pavyzdys - anglu kalba. I klausima "how are you doing?" jei anglai atsako 'i am fine', jie turi omeny paprasciausiai 'gerai', bet musu kalboj, tiesiogiai isvertus, tai reikstu 'labai gerai' arba 'puikiai'. panasiai yra su 'i am doing great', 'very well', - kas musu kalboj butu 'nuostabiai', 'labai gerai'. Taciau mes retai, kada taip atsakome be rimtesnes priezasties. Daznai anglai atsako 'perfect', 'wonderful', 'brilliant' kas pas juos reiskia, kad jis yra pvz tik geros nuotaikos ir tiek, o pas mus, kad atsakytu 'neitiketinai nuostabiai' tai supras, kad mazu maziausiai milijona laimejai.. O jei atsako 'i am ok' arba 'good', tai jie kartais gali suprast, kad nelabai gerai ir paklaust taves ar tau viskas gerai.. tuo tarpu musu kalboj, tai reiskia 'gerai' ar 'normaliai' ir nieko kito.

Įsivaizduok ,kad abiejose situacijose, sprendimą priėma psichopatas, kuris neturi mums įprastų jausmų, bei užuojautos kitiems, tačiau jis nėra koks grėsmingas žmogus, siekia kad žmonija klestėtų ir dėl to siekia kad pasaulyje būtų kuo mažiau nekaltų aukų. Jis tą storulį gali matyt taip pat nekaltą ir nevertą mirties kaip ir kitus darbininkus, o nustumiant tą vyruką jis yra įsitikinęs, kad vagonas sustos. Kas nulėmė kad anie yra "nelaimėliai" o šis storulis nėra "nelaimėlis"? O kas jeigu tas storulis yra irgi darbininkas tik išėjęs pertraukėlės?

- sakyčiau laisvė, jei iš žmonijos atimti laisvę (prievarta žudyti dėl gėrio?), tai jau bus ne žmonija, o psichopatų kratinys.

Manau nesupratote mano klausimo arba valingai vengėte atsakyti, kaip atsižvelgtumėte į tokį dalyką kaip sėkmė? Pavyzdžiui paukštis apkakojo tą storulį, jis išėjo iš darbo vietos nusiprausti ir jam būtų pasisekę kad jo nenumušė traukinys kaip jo 5 kolegų, bet galbūt kitas žmogus išgelbės tuos 5 paaukodamas tą vieną kuriam prieš tai "pasisekė".

Užtenka paskaityti poeziją ir jos vertimus, ir tai taps akivaizdu.