Kaskart einant pro dirbančią kepyklą, dažant sieną, maudant šunį ar sudaužius kvepalų buteliuką, debesėlis įvairių molekulių įlenda į mūsų nosis ir dirgindamos receptorius siunčia smegenims signalus apie savo buvimą, kol pagaliau pajaučiame malonų arba ne itin malonų kvapą. Dažno pažintis su kvapais apsiriboja pasipurškimu kvepalais, pauostymu, ar nesugedo maistas šaldytuve, ar kitu elementariu kasdieniniu veiksmu.

Kas tas kvapas ir kaip jis veikia?

Tikriausiai pastebėjote, jog kai kurie objektai skleidžia intensyvesnį aromatą nei kiti. Pavyzdžiui, pjaustomą svogūną galima užuosti iš kito kambario galo ar net toliau, tačiau uostyk neuostęs švarų, paprastą keramikinį puodelį – vargu, ar pavyks pajausti intensyvų kvapą. Taip yra todėl, kad kai kurios medžiagos yra lakesnės, t. y. jų molekulės difuzijos būdu sparčiau ir gausiau sklinda ore (pavyzdžiui, pjaustomo svogūno ar verdamos sriubos) ir didesnis jų kiekis užplūsta mūsų nosis. Kitos, dažnai kietesnės, medžiagos sunkiau „paleidžia“ daleles, todėl mus pasiekia žymiai mažesnis jų kiekis.

Žmogaus nosį dengia olfaktorinis epitelis, susidedantis iš uodžiamųjų receptorių – sensorinių uoslės neuronų (6), įsiterpusių tarp juos palaikančių ląstelių (4). Uodžiamojoje gleivinėje yra įvairių cheminių receptorių, su kuriais jungiasi kvapiosios molekulės ir sukuria nervinius impulsus. Tokių receptorių žmogaus nosyje yra apie 5–10 milijonų, palyginimui – šuo jų turi apie 200 milijonų.

Sukurtas elektrinis impulsas keliauja į uodžiamąjį stormenį (angl. olfactory bulb) (1), kur surinkta kvapo informacija nervinėmis ląstelėmis perduodama į tolimesnę smegenų dalį.

Kvapų psichologija ir atmintis

Uodžiamasis stormuo glaudžiai siejasi su hipokampu, kuris dalyvauja emocijų ir atminties mechanizmų formavime, asociacijų kūrime. Pirmą kartą užuodę kvapą mes susiejame jį su tam tikru įvykiu, žmogumi, vieta ar net emocija. Dauguma tokių asociacijų susidaro dar vaikystėje.

Po kiek laiko užuodus tą patį kvapą mums prieš akis sukyla įvairūs prisiminimai – nostalgiški, malonūs arba atstumiantys, keliantys baimę ar kitas emocijas. Dėl to kartais sakome, jog mandarinų kvapas mums asocijuojasi su Kalėdomis, šiltomis emocijomis, chloro – su pasiplaukiojimais baseine, galbūt kažkada lankytomis plaukimo pamokomis; pauosčius lelijų prisimename laidotuves, netektis, patirtas geduls. Kiekvienas iš mūsų turi skirtingas patirtis, kurias smegenys susieja su skirtingais kvapais, todėl vienam tas pats kvapas gali būti malonus, o kitą – atbaidyti.

Naudojantis šiuo principu, galima lengviau atsiminti atsiskaitymo metu išmoktus dalykus, pavyzdžiui, besimokydami eilėraštį, aplinką pakvėpinkite rozmarino kvapu, tuomet smegenys susies šiuos du dalykus: eilėraštį ir rozmariną. Kuomet ateis laikas eilėraštį deklamuoti prieš auditoriją, pasikvėpinkite tuo pačiu kvapu – šis sužadins prisiminimus, kuomet mokėtės eilėraštį, ir padės geriau jį atsiminti bei padeklamuoti.

Mokslininkai nustatė, jog esti specifinių kvapų, teigiamai veikiančių mūsų nuotaiką, koncentraciją, palengvinančių įsiminimą ar padedančių užmigti. Pavyzdžiui, Nortumbrijos universiteto mokslininko bei psichologo Marko Mosso tyrimo dalyviai, pauostę rozmarino kvapo, gebėjo geriau ir greičiau atsiminti išmoktą informaciją bei buvo budresni.

Naudingomis rozmarino aromato savybėmis tikėta ir naudotasi nuo seniausių laikų: senovės Graikijos studentai egzaminų metu nešiodavo rozmarino vainikėlius. O štai garsiajame Šekspyro „Hamlete“ Ofelija, dėliodama gėles, pasakė: „Štai rozmarinas, jis dėl atminties.“ Tiesa, lietuviškame vertime rozmarinas pavirto į neužmirštuoles ir įgijo visai kitą reikšmę. Daugelis tyrimų liudija, jog levandos kvapas, priešingai nei rozmarinas, nuramina organizmą, mažina įtampą ir suvienodina širdies plakimą. Keli lašai eterinio aliejaus ar puokštelė džiovintų levandų ne tik papuoš interjerą, bet ir gali tapti tikru išsigelbėjimu kamuojant nemigai ar norint išsivaduoti iš streso. Mėtos ir ramunėlių kvapas padeda kovoti su depresija, taip pat mėta suteikia jėgų ir energijos, kas gali padėti sportininkams įgyti nedidelį pranašumą varžybose.

Kūno ir simpatijos kvapas

Dažnai pastebime, jog susitikę gyvūnai vienas kitą apuosto. Tokiu būdu jie susipažįsta ir sužino tam tikros informacijos vienas apie kitą. Kiekvienos rūšies individas turi originalų ir vienetinį kūno kvapą. Atrodo neįtikėtina, jog kvapas koduoja tiek daug informacijos apie mus, žmones: nusako mūsų lytį, amžių, sveikatą, netgi mitybos įpročius. Uodžiamoji sistema leidžia iš kvapo kūdikiams atpažinti tėvus, o tėvams – savo vaikus, kitus. Žinoma, paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“.

Galbūt atrodo keista, tačiau kūno kvapas atlieka gana svarbų vaidmenį ieškant partnerio. Individualus žmogaus kvapas labai priklauso nuo MHC (angl. major histocompatibility complex) genų grupės, didesnė šių genų įvairovė lemia stipresnę imuninę sistemą. Tyrimai parodė, jog vyrus ir hormoninių kontraceptikų nenaudojančias moteris labiau patraukė skirtingo nuo jų pačių MHC kvapas.

Siekdamos surasti geriausią partnerį, smegenys užuodžia kūno kvapą ir nusprendžia, ar asmuo tinkamas kandidatas giminės pratęsimui. Tokiu būdu apsisaugoma nuo kraujomaišos ir atsirenkami geriausi genai būsimiems palikuonims, pavyzdžiui, stipri imuninė sistema.

Žmogaus leukocitų antigenai arba histokompatibilumo antigenai (HLA) yra genų kompleksas, šifruojantis MHC žmogaus organizme. Vyrus ir moteris traukia kitų išskiriamų feromonų kvapai, o būtent HLA olfaktoriniai receptoriai padeda tą kvapą atpažinti ir suvokti.  Šviežiame vyrų prakaite dažnai aptinkamas feromono – androstenolio – kvapas moterims pasirodė malonus ir priimtinas, kai tuo tarpu adrostenonas, aptinkamas su deguonim sureagavusiu prakaitu, buvo itin atstumiantis. Pastebėta, jog moterims patrauklesnis heterozigotinių HLA kvapas; vyrus labiau traukė retesnius alelius turinčių HLA kvapas. Tiesa, švedų mokslininkų tyrimai rodo, jog homoseksualių moterų smegenų reakcija į kitų moterų prakaito kvapus buvo panaši į heteroseksualių vyrų reakciją, o štai vyrų kvapu jos „nesidomėjo“. Analogiška situacija buvo ir su kitos lyties atstovais.

Iš pirmo žvilgsnio primityvi ir neįdomi uoslė slepia daug neatrastų savo funkcijų, padeda suvokti pasaulį platesne prasme nei daugelis galvojome. Olfaktoriniai dėsningumai paaiškina net kai kuriuos psichologinius reiškinius ir daro įtaką svarbiems pasirinkimams, iš pirmo žvilgsnio visai nesusijusiais su kvapais. O tai dar kartą įrodo, koks sudėtingas, tačiau genialiai „suprojektuotas“ yra žmogaus organizmas. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės Jums pažvelgti į savo nosis kitomis akimis ir pamatyti mokslą kasdienybėje. Nenukabinkite nosies!

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Julija Raudytė

Komentarai ()