Pūtimas į suglaustus delnus dar nieko neparodo: kodėl iš burnos sklinda blogas kvapas, kaip su juo kovoti ir 4 pagrindiniai mitai  ()

Prastas kvapas iš burnos – gana paplitusi problema, ir tie mitai, kurie yra platinami šia tema, tikrai nepadeda jos spręsti, rašoma BBC. Leidinys surinko keturis pagrindinius mitus apie šią subtilią problemą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mitas nr. 1: Jūs galite nustatyti, koks jūsų burnos kvapas, išpūtus orą į suglaustus delnus

Šio metodo problema yra ta, kad kvėpavimas į delnus neatskleidžia to paties kvapo, kurį žmogus skleidžia kalbėdamas. Pagrindinė vieta iš kurios kyla nemalonus kvapas – tai užpakalinė liežuvio dalis ir gydytojai turi tris būdus šios problemos nustatymui.

Pacientų burnos kvapą jie nustato paprastu būdu – vertina jo kvėpavimą 5 cm nuo veido ir šaukšto, kuriuo praveda liežuvio paviršiumi, kvapą.

Maža to, yra tiriamas dantų siūlas, kuriuo yra valomi užpakalinės dantų lanko dalies tarpdančiai, ir paciento seilės, kurias penkioms minutėms patalpina į iki 37 laipsnių įkaitintą inkubatorių.

Ligoninėse taip pat gali būti įrengti nedideli kontrolės jutikliai, kurie sugeba aptikti tam tikras dujas, tačiau problema yra ta, kad aptinkamos ne visos dujos. Tiksliausias metodas – dujų chromatografija, kuri atpažįsta sudėtingų dujų mišinių pavyzdžius ir leidžia išmatuoti sieros kiekį ore. Tačiau tam reikia specialios įrangos, kuri yra toli gražu ne kiekvienoje ligoninėje.

Iš tiesų net ir ne kiekvienas, kuris mano, kad iš jo burnos sklinda nemalonus kvapas, iš tiesų tokį turi.

Kartais žmonės paprasčiausiais neteisingai traktuoja savo pašnekovo, kuris nusisuka ar atsilošia pokalbio metu, elgesį.

Iš tiesų galitozės atveju (terminas, apibendrinantis būsenas, kurių metu žmogaus kvėpavimas pasižymi nuolatiniu nemaloniu kvapu) žmonės reaguoja ne taip.

Viename tyrime buvo išaiškinta, kad vos 27 proc. žmonių yra linkę atsitraukti nuo pašnekovo, jeigu šis turi blogą burnos kvapą. Kokia tiksliai žmonių dalis turi šią nemalonią problemą – tiksliai nėra aišku. Įvairiais duomenimis yra teigiama, kad nuo 22 iki 50 proc.

Mitas nr. 2: Jeigu jums iš burnos sklinda nemalonus kvapas, tai yra kažkokios ligos požymis

Nemalonus burnos kvapas atsiranda dėl lakiųjų sieros junginių. Patys nemaloniausi jų – vandenilio sulfidai, kurie „kvepia“ supuvusiais kiaušiniais, ir etantiolu, kurio artimiausias atitikmuo būtų pūvantys kopūstai.

Būtent šie junginiai suteikia kai kurių žmonių šlapimui aštrų kvapą po to, kai šie suvalgo šparagų.

Tokie junginiai išsiskiria, kuomet maistas ir bakterijos pradeda kauptis užpakalinės liežuvio dalies grioveliuose.

Gera naujiena yra ta, kad šis reiškinys – dažniausiai yra laikinas ir kyla tik tais atvejais, jeigu jūs suvalgote česnaką ar svogūną, o taip pat po kavos ar surūkius cigaretę.

Tačiau septyniais atvejais iš dešimties galitozės priežastis yra stomatologinės problemos, pavyzdžiui, dantenų uždegimas ar liežuvio ligos. Kartais nemalonų kvapą iš burnos gali sukelti ir kiti susirgimai, pavyzdžiui, ausų, nosies ar gerklės ligos, taip pat kepenų, plaučių ar virškinimo trakto problemos.

Tačiau, tokiais atvejais jūs, tikriausiai, pajusite ir kitus simptomus.

Mitas nr. 3: burnos skalavimo skystis visuomet išgelbės jus nuo nemalonaus kvapo

Pirmiausia, ko imasi daugelis, jeigu įtaria nemalonų kvapą iš burnos, – pradeda skalauti burną. Mėtos ar gvazdikų aromato burnos gaivikliai, o taip pat įvairiausios kitos antiseptinės priemonės užgožia kvapą, tačiau tik trumpam laikui. Jos pašalina bakterijas, iššaukiančias nemalonaus kvapo junginius. Ir tai iš tiesų tam tikrą laiką veikia efektyviai. Burnos skalavimo skysčiai, kurių pagrindas yra alkoholis, nusausina burnos ertmę, todėl tai gali tik pagilinti turimas problemas.

Todėl paprasto vandens vartojimas dienos eigoje turės teigiamą efektą: vanduo nuplauna maisto likučius ir drėkina burnos ertmę. 2008-aisiais britų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad burnos kvapą iš dalies panaikina skalavimo skysčiai, kuriuos sudaro antibakterinės medžiagos, pavyzdžiui, chlorheksidinas ir cetilpiridinio chloridas, o taip pat dioksido chloridas ar cinkas.

Tačiau šio tyrimo autoriai pažymėjo, kad šiems rezultatams patvirtinti yra būtina atlikti išsamesnius tyrimus.

Siekiant pašalinti nemalonų kvapą, yra patariama specialiu šepetėliu valyti liežuvį. Naujausi tyrimai rodo, kad gali suteikti norimą efektą, tačiau jis taipogi nebus ilgalaikis. Tyrėjai taip pat perspėja nepersistengti valant liežuvį, kad nebūtų pažeistas jo paviršius. Ir geriausia naudoti itin minkštą šepetėlį.

Mitas nr. 4: jūsų liežuvyje užsiveisė bakterijos – jų reikia atsikratyti

Kiekvieno suaugusio žmogaus burnos ertmėje gali būti nuo 100 iki 200 bakterijų rūšių. Dabar, kuomet mes jau žinome teigiamą mikroorganizmų ir milijonų bakterijų reikšmę žmogui, mokslininkai pradėjo tirti ne būdus naikinti mikrobus, o sukurti sveikesnę jų kombinaciją.

Tam prireiks pašalinti vienas bakterijas ir išsaugoti kitas, ką galima pasiekti tinkamai pasirinkus probiotikus. Tyrimų metu mokslininkai pabandė atsikratyti kenkėjiškų bakterijų, sukeliančių dantų ėduonį, specialiu geliu ir dantų danga, kurią jie „užklijuoja“ klinikose, o taip pat specialių juostelių, kuriomis pacientai galėjo savarankiškai namuose, pagalba.

Tikėtina, jau greitai mes galėsime tuo pačiu būdu atsikratyti ir nuo bakterijų, kurios sukelia blogą kvapą burnoje.

Tačiau kol kas mokslininkai dar tik tobulina šias technologija, o medikai laikosi tradicinių patarimų rinkinio: tvarkingai valytis dantis ne tik šepetėliu, tačiau ir tarpdančius specialiu siūlu, gerti daug vandens, nerūkyti, remtis subalansuota mityba ir atsiradus pirmiesiems dantenų uždegimo požymiams, kreiptis į gydytojus.

Aut. teisės: TV3
TV3
(15)
(3)
(12)

Komentarai ()