Ar kada pagalvojote, tam kad išspręstume sudėtingas žmonijos problemas galime pažvelgti į kitas rūšis? O jeigu mūsų inovacijos nėra jau tokios inovatyvios? Galbūt sprendimas atliekų tvarkymo sistemai slypi mus supančioje gyvojoje aplinkoje, kuri puikiai veikia jau 3,8 milijardus metų nekurdama atliekų. Turime išmokti užduoti tinkamus klausimus ir perimti gyvosios gamtos sprendimus tai – biologinės mimikrijos pagrindas.

Žiedinė ekonomika

Biologinė mimikrija tapatinama su žiedinės ekonomikos koncepcija, kurioje resursai nuolat cikliškai juda, naudojama „iš lopšio į lopšį“ sąvoka ir beatliekinė gamyba. Žiedinė ekonomika yra priešinga mūsų dabartinei linijinei ekonomikai, kurioje cikliškumas nėra įgyvendinamas, nes mes imame, gaminame ir kuriame atliekas – toks ciklas negali trukti ilgai.

Žiedinė ekonomika sukurta taip, kad resursai būtų naudojami pakartotinai taip ilgai, kaip tai yra įmanoma, vėliau juos susigrąžinant arba regeneruojant ir tokiu būdu praktiškai eliminuojant atliekas iš visos sistemos.

Žiedinėje ekonomikoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas efektyviai produktų gamybai – tinkamai naudojant resursus ir energiją, sistemoje naudojant perdirbtas ar perdirbamas medžiagas, kuriant lengvai pataisomus produktus, depozitines sistemas, keliant atliekų vertę ir pasinaudojant daiktų savybe būti lengvai išardomais. Tai kritiniai žiedinės ekonomikos bruožai.

Pažvelkite į savo virdulį. Jame įmontuotas karščio elementas, kuris sugenda kas kelis metus. Įsivaizduokite, kad virdulio nereiktų išmesti, o karščio elementas būtų lengvai pakeičiamas. Tačiau taip nėra, nes gamintojas nesuteikia galimybės jį pataisyti, gamintojas nenori susigrąžinti Jūsų sugedusio virdulio, nenori jo išrinkti ir toliau naudoti likusias naudingas medžiagas gaminant savo produkciją. Biologinė mimikrija yra pagrindas siekiant išspręsti šias problemas, nes remiasi medžiagų srautų balansu, kuris yra sutinkamas mus supančioje aplinkoje. Gyvosiose sistemose nėra atliekų – tai visiški uždari medžiagų srautai.

Biologine mimikrija paremta atliekų tvarkymo sistema tai – sistema, kurioje vienos įmonės atliekos yra kitos įmonės žaliavos. Toks procesas turi savo pavadinimą tai – pramoninė simbiozė. Likutiniai proceso garai iš energijos gamybos įmonės yra parduodami farmacijos įmonei. Ta pati energijos gamybos įmonė atgauna savo procesuose naudojamą gipsą, kuris yra parduodamas gipskartonio gamyklai, kuri gauna energijos savo reikmėms dujų pavidalu  iš šalia esančios naftos gamyklos. Visos procesuose dalyvaujančios įmonės gauna naudos iš savo veiklos, nes perka žaliavas pigesnėmis kainomis, nei jų konkurentai. Tokia sistema atkartoja gamtos elgesį, nes sistemoje yra sukuriami tarpusavio energetiniai ryšiai tarp skirtingų gamintojų.

Žiedinės ekonomikos koncepcija vis labiau plinta Europoje, nes naujosios direktyvos įpareigoja gamintojus susigrąžinti produktus iš naudotojų, kai šie baigia savo gyvavimo ciklą. Tai skatina įmones kurti tokius produktus, kurie yra lengvai išardomi, perdirbami arba pataisomi.

Lietuvoje sparčiai daugėja dalinimosi ekonomikos pavyzdžių ir tai leidžia mums – pirkėjams – keisti savo savininkiškumo įpročius, o gamintojams galvoti apie tokių produktų sklaidą. Dalykai, kuriais dalinamės turi tarnauti ilgiau ir būti lengvai sutvarkomi – tai priartintų mus prie uždaro ciklo įgyvendinimo. Tačiau neužtenka teisės aktų ar gamintojų įsikišimo, nes reikia ir mūsų visų kultūrinio pasikeitimo, pagaliau turime suprasti, kad vienkartiniai produktai nėra naudingi ir jie tik didina atliekų susidarymo problemą.

Atliekų tvarkymo sistema turi sugebėti atkartoti gamtinių sistemų medžiagų pakartotinį panaudojimą. Gamtoje nėra tokio dalyko kaip atliekos, nes kiekviena molekulė turi savo vietą sistemoje ir ji yra naudojama ne vieno, o dažnai kelių ar keliasdešimt organizmų. Kai medis nuvirsta, įvairūs organizmai suskaido jo cheminius junginius į kitus arba į paskiras molekules, kurias vėliau organizmai gali ir vėl panaudoti. Visiškai viskas gyvojoje gamtoje yra panaudojama, nieko neprarandant. Atliekų tvarkymo sistema turi veikti pasinaudodama vienu iš pagrindinių gyvybės principų – perdirbti visas medžiagas.

Gamtoje nėra atliekų, nes viskas yra panaudojama kaip maisto medžiagos arba žaliavos. Šių sistemų atkartojimas padėtų išspręsti galybę žmonėms kylančių problemų tokių kaip augantis energijos poreikis, neefektyvus atliekų tvarkymas, toksinų esančių mūsų aplinkoje šalinimas ir padėtų sukurti veikiančią sistemą, kuri užtikrintų sąlygas mūsų išgyvenimui.

Sprendimai

Norint išspręsti atliekų tvarkymo problemą, reikia užduoti paprastą klausimą: kaip gamta tvarkosi su savo atliekomis? Turime pažvelgi į natūralias sistemas ir pradėti mokytis iš jų. Kad ir paprasčiausia pelėda, kuri naudojasi kitų gyvūnų išmatomis tam, kad pritrauktų sau maisto, bet tuo pačiu ji yra dalis miško sistemos, o šis biosferos dalis. Jei pelėdą panaudosime kaip įkvėpimo šaltinį savo fabrikui, kuris yra dalis didelės ekonominės sistemos, kurioje visi dalyviai dirba kartu tam, kad atgautų prarastas medžiagas, o ne skurdintų mūsų planetą ir mus. Jei sugalvojote mūsų hipotetiniame fabrike gaminti bioskaidų produktą naudodami žaliąją chemiją, tačiau jūsų darbuotojai turi parduoti tą produktą parduotuvėse, o to produkto transportavimui naudojate sunkiasvorius iškastiniu kuru varomus vilkikus, kurie tą produktą turi pristatyti kažkur į kitą pasaulio kraštą, tai Jūs tada nesuprantate biologinės mimikrijos.

Norint tinkamai atkartoti natūralias sistemas, turime žinoti ar tas daiktas yra tinkamas sistemoje, ar jis patrauklus naudoti / vartoti, ar jis yra didesnės maistinės grandinės dalis, ar jį reikia transportuoti, parduoti ir visus šiuos punktus įvertinti pasitelkiant miško sistemą. Tik tada galėsime sukurti gamtą atkartojančią žiedinę ekonomiką.

Jei ir toliau norime išgyventi, turime išmokti tvarkytis su atliekomis (tiksliau jų nekurti), nes nemokėjimas teršia orą kuriuo kvėpuojame, vandenį kuri geriame ir dirvožemį kuriame užaugintus produktus mes valgome.

Rasa Tumaševičiūtė

Šaltiniai:

• Allenby, B. R.; Cooper, W. E. 1994. Understanding Industrial Ecology from a Biological Systems Perspective, Environmental Quality Management 3(3): 343–354.
• Atliekų sąvartynų direktyva (1999/31/EB). Prieiga per internetą: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6515-2018-INIT/en/pdf
• Bendroji atliekų direktyva (75/439/EEB). Prieiga per internetą: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6516-2018-INIT/en/pdf
• Benyus, J. M. 1997. Biomimicry. New York:  William Morrow.
• Bringezu S. 1997. From quantity to quality: materials flow analysis, Regional and national material flow accounting, from paradigm to practice of sustainability.
• Ellen MacArthur Foundation. 2015. Why the circular economy matters. Delivering the Circular Economy: A Toolkit for Policymakers: 19–32.
• European Commission. Circular Economy Package. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/environment/circular-economy/index_en.htm
• Geissdoerfer, M., et al. 2017. The Circular Economy – a New Sustainability Paradigm?, Journal of Cleaner Production (under review). DOI: 10.1016/j.jclepro.2016.12.048.
• McDonough, W.; Braungart, M. 2010. Cradle to Cradle: Remaking the Way We Make Things. MacMillan.
• Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva. Prieiga per internetą: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6517-2018-INIT/en/pdf

Komentarai ()