Noras rizikuoti savo pinigais slypi žmonių smegenyse  (2)

Kalifornijos mokslininkai mano atradę smegenų dalį, kuri priverčia žmones baimintis, kad jie gali prarasti pinigus, praneša BBC.

Tyrime, apie kurį pranešama žurnale „Nacionalinės mokslų akademijos darbai“ („Proceedings of the National Academy of Sciences“), buvo tiriami du pacientai, kurių giliai smegenyse esantis migdolinis kūnas buvo pažeistas. Šie pacientai mažiau jaudinosi dėl finansinių nuostolių, nei kiti savanoriai, su kuriais jie buvo lyginami. Mokslininkų teigimu, tai gali paaiškinti, kaip žmonės priima visus sprendimus, pradedant politika ir baigiant loterijomis. „Nenoras pralošti“ apibūdinamas kaip vengimas rinktis variantus, kurie gali baigtis nuostoliais, net esant galimybei, kad jų rezultatas bus tokio pat dydžio arba didesnis pelnas.

Azartiniai lošimai

Dalyviams buvo pasiūlyta sužaisti įvairius azartinius lošimus, siekiant patikrinti, ar pinigų pralošimas turi poveikį jų norui žaisti toliau. Tyrimo metu paaiškėjo, kad sveiki savanoriai pasirenka žaisti tik tuomet, kai galimas išlošimas yra pusantro arba du kartus didesnis už galima pralaimėjimą. Tačiau pacientai, kurių smegenų migdolinis kūnas yra pažeistas, žaisdavo netgi esant mažesniam santykiui tarp laimėjimo ir pralaimėjimo, kartą vienas pacientas žaidė netgi tuomet, kai galimas pralaimėjimas buvo didesnis už galimą laimėjimą.

Tyrimo autorių teigimu, panašu, kad pilnai funkcionuojantis migdolinis kūnas padeda žmonėms būti atsargesniems ir labiau baimintis, kad jie praras pinigus. „Gali būti, kad migdolinis kūnas kontroliuoja bendrą biologinį mechanizmą, slopinantį rizikingą elgesį, kai yra galimybė, kad rezultatai bus neigiami, pavyzdžiui nenorą pralošti, kuris formuoja kasdienius mūsų finansinius sprendimus“, – teigia mokslininkas Benedetto De Martino, kuris šiuo metu dirba Londono universiteto koledže.

Jis nurodė, kad nenoras pralaimėti buvo pademonstruotas įvairiose situacijose, įskaitant sprendimus loterijose, finansinėse rinkose ir politikoje. Greičiausiai tai sukelia „pagrindinis evoliucinis gynybos mechanizmas“, – teigia jis. Mokslininkas pridūrė, kad yra svarbu suprasti pagrindinius biologinius mechanizmus, kad politiką formuojantys asmenys atsižvelgtų į tai, kurdami politiką.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)