Skrydžiai į kosmosą sukelia genetinius imuninės sistemos sutrikimus  (0)

Užvakar į kosmosą pakilusiems daugkartinio erdvėlaivio "Shuttle" astronautams per artimiausias dvi savaites teks susidurti su nuovargiu, raumenų ir kaulų tankio sumažėjimu bei daugybe kitų "kosminių" ligų. Tačiau jų bendrakeleivės - laboratorinės pelės - greičiausiai patirs didesnes problemas - genetinius imuninės sistemos sutrikimus.

Arizonos universitete (JAV) atliktų į kosmosą skridusių pelių tyrimų metu nustatyta, jog skrydis į kosmosą pakeičia imunines ir streso sukeliamas reakcijas kontroliuojančių genų veikimą. Mokslininkai tyrė 2007 metais į kosmosą kartu su šatlo "Endeavor" ekipažu gabentas laboratorines peles, o jų tyrimo rezultatai yra publikuoti naujausiame mokslinio žurnalo "Journal of Cellular Biochemistry" numeryje.

Tyrimą atlikęs imunobiologas Ty Lebsack'as kartu su kolegomis analizavo endokrininės čiobrialiaukės (angl. thymus gland) funkciją. Ši liauka veikia kaip savotiškas T-limfocitams - vienoms pagrindinių imuninių ląstelių - skirtas "treniruočių poligonas. Tyrinėtojai nagrinėjo keturių sveikų pelių, kurios praleido 13 dienų kosmose, genų išreikštumo dėsningumus, ir juos palygino su keturių sveikų Žemėje likusių pelių genais.

Nustatyta, kad pelių-astronaučių organizmuose buvo pakitusi 970 genų veikla, teigiama Arizonos universiteto pranešime spaudai. Atlikus statistinę pokyčių analizę, specialistai nustatė, kad visose keturiose pelėse ženkliai pakito 12 genų. Lebsack'o teigimu, visi šie genai įtakoja signalines molekules, kurios savo ruožtu dalinai reguliuoja užprogramuotą ląstelių žūtį (pavyzdžiui, skatinant apoptozės procesą). Tai yra svarbu, kadangi užprogramuota ląstelių žūtis (angl. programmed cell death) yra viena esminių imuninių funkcijų. Jos sutrikimas itin nepageidaujamas - organizmui reikia turėti mechanizmą, kurio pagalba jis atsikratytų nereikalingomis arba pažeistomis ląstelėmis, tačiau procesas privalo būti valdomas.  

"Tačiau kintantis genų išreikštumas gali reikšti būtent imuninės sistemos reguliavimo sutrikimą. Daugelis genų, kurių veikla kosmose apsilankiusių pelių organizmuose buvo sutrikdyta, yra svarbūs siekiant palaikyti šį balansą. Dėl šių pokyčių, skrendant į kosmosą organizmo ląstelės gali žūti greičiau nei įprasta", sako Lebsack'as.

Kitos imuninės sistemos problemos susijusios su stresu, įtemptu darbo grafiku ir ankštomis gyvenimo sąlygomis. NASA jau ilgus metus tiria, kaip apsaugoti astronautus nuo kenksmingų skrydžio poveikių. Tikimasi, jog pastarasis "Atlantis" skrydis padės dar geriau suprasti genų sutrikimo principus. Erdvėlaivyje taip pat yra gabenamos bakterijų kultūros - pasibaigus ekspedicijai, bus tiriami jų aktyvumo, dauginimosi greičio ir atsparumo antibiotikams pasikeitimai. 

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)