Audringą Žemės jaunystę atskleidžia Mėnulio paviršiaus tyrimai  (0)

Jei Žemėje prieš 3,9 mlrd. metų ir egzistavo gyvybė, jai teko tikrai nemenki išbandymai atlaikyti didžiulių asteroidų liūtis, rodo nauji Mėnulio kraterių tyrimai.

Kaip rodo nauji topografiniai žemėlapiai, „neramios Saulės sistemos jaunystės“ metu Žemę ir jos palydovą bombardavo didžiuliai asteroidai. Susidūrimai buvo tokie galingi, kad jie galėjo išgariti praktiškai visą mūsų planetoje buvusį vandenį, o tokiu atveju turėjo sunaikinti bet kokius organizmus, rašo telegraph.co.uk.

Tiesa, su tokiu senovės įvykiu interpretavimu sutinka ne visi mokslininkai. Kai kurie jų modeliuodami galimą Žemės bombardavimą asteroidais, tvirtina, jog gyvybei visiškai netinkamos sąlygos vienu metu apimdavo ne daugiau nei 37 proc. planetos paviršiaus ir ne daugiau nei 10 proc. paviršiaus temperatūra viršijo 500 laipsnių pagal Celsijų.

Tiesa, tiksliems bombardavimo mąstams įvertinti labai trūksta pradinės informacijos. Mūsų planetos geologinę praeitį tyrinėjantiems mokslininkams užuominų tenka ieškoti Mėnulyje, nes erozija Žemėje sunaikino visus susidūrimų su asteroidais pėdsakus. Gi Mėnulio paviršiaus analizė atskleidžia kol kas detaliausią šių "kosminių antpuolių" mastą.

JAV Browno universiteto mokslininkų komanda, naudodama NASA Mėnulio tyrimams skirto kosminio zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) lazerinį altimetrą nustatė ir pažymėjo žemėlapyje beveik 5,2 tūkst. Mėnulio paviršiuje esančių kraterių. Visų jų skersmuo siekia bent 20 kilometrų.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausi krateriai susitelkę tuose regionuose, kur Mėnulio paviršius senesnis. Ten, kur paviršius jaunesnis, susiformavęs per paskesnius lavos antplūdžius, krateriai žymiai mažesni.

Šie įrodymai paremia mintį, kad Mėnulį ir Žemę prieš maždaug 3,9 mlrd. metų atakavo didžiuliai asteroidai. Šios atakos baigėsi po kelių šimtų milijonų metų, kai Jupiteris ir Saturnas nusistovėjo savo orbitose ir jų gravitacinė trauka ėmė veikti asteroidų žiedą, iš kurio šie atskriedavo. Nuo to laiko mums iš esmės pavyko išvengti didesnių kosmosu švilpiančių asteroidų. Tyrimui vadovavęs Jamesas W. Headas III teigė, kad šie atradimai suteikia žinių apie Saulės sistemos kūdikystę. „Tapo aišku, kad mes galime tikėtis sužinoti daug daugiau iš būsimų misijų, kurias atliks robotai ir ne tik. Dar tiek daug reikia nuveikti“, – kalbėjo jis.

Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Mokslininkai kol kas nėra tikri, kada atsirado gyvybė, tačiau tiesioginiai įrodymai leidžia manyti, kad mikroorganizmai jau egzistavo prieš 3,5-3,9 mlrd. metų. Tiesa, kai kurie iš jų buvo pasiekę pakankamai aukštą evoliucijos lygį, tad spėjama, jog gyvybė užsimezgė dar anksčiau - galbūt net tuoj po Žemės susiformavimo.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)