Jei astronautas nuo orbitinės stoties nuskrietų į atvirą kosminę erdvę?  (19)

Taip astronautikos ir kosmonautikos istorijoje dar nėra nutikę. Bet jeigu?

NASA garantuoja, kad taip niekada nenutiks, nes į atvirą kosmosą išėję astronautai darbuojasi prie kosminės stoties prisirišę plieniniu lynu, kuris Žemės sąlygomis gali atlaikyti pusės tonos svorio apkrovą. Jei į atvirą kosmosą išeina išsyk du asmenys, dažnai astronautai būna pririšti ne tik prie kosminės stoties, bet ir vienas prie kito. Net jei lynas kažkokiu būdu būtų nutrauktas, astronautai turi atsarginį gelbėjimosi variantą – raketinę kuprinę, pavadinimu SAFER (Simplified Aid for Extra-vehicuar Activity Rescue – Supaprastinta gelbėjimosi atvirame kosmose įranga). Tai kuprinės, kurios sumontuoti mažyčiai azoto varikliai. Jie valdomi mažutėliu valdymo pultu. Manevruodamas tokiu varikliu, astronautas turi galimybę pasiekti kosminę stotį. Be abejonės, SAFER įranga praverstų tik tuo atveju, jei astronautas nebūtų praradęs sąmonės. Kas nutiktų, jei jis nebūtų sąmoningas?

„Tokiu atveju kolegą privalo imtis gelbėti antrasis atviroje erdvėje dirbantis astronautas arba kosminėje stotyje likę astronautai, - tvirtina NASA kosminių operacijų skyriaus atstovas spaudai Michaelas Curie. Specialistas nesiėmė spekuliuoti, kokių konkrečių žingsnių imtųsi stotyje likusi komanda, nes jos veiksmai priklausytų nuo aplinkybių. „Tačiau mus tikrai tenkina lynų ir SAFER apsauga“, - patikino NASA atstovas. Kosmoso temomis rašantis žurnalistas Jimas Obergas, 22-ejus metus dirbęs „shuttle“ („šatlo“) tipo daugkartinio naudojimo erdvėlaivių Misijos kontrolės centre, gerai išmano erdvėlaivių susijungimo su Tarptautine Kosmine Stotimi (TKS) procedūras, tad gelbėjimo galimybes vertina kiek kitaip. „Robotizuota kosminės stoties „ranka“ dažnai nesiekia ten, kur atvirame kosmose dirba astronautai, - samprotauja J.Obergas. - Be to, ji juda per lėtai, kad pačiuptų tolstantį žmogų. Tad šis variantas atkrenta.“

„Galime svarstyti erdvėlaivio „Sojuz“ pajungimą į astronauto-nelaimėlio gaudynes, - tęsia žurnalistas. - Tačiau, kad nuo kosminės stoties modulio atsišvartuotų erdvėlaivis „Sojuz“, reikia ištisos dienos. Per tą laiką skafandre nustotų veikti anglies dvideginio filtrai, ir astronautas jau būtų uždusęs. Neįmanoma ir trečioji galimybė – astronautą vytis kosminės stoties varikliais.“

Tad realiausia gelbėjimo galimybe, anot J.Obergo, lieka antrasis astronautas, kuris bandytų pasiekti nutolusį kolegą sujungus ir taip prailginus keletą plieninių lynų. Vienas tokios jungtinės „virvės“ galas turėtų būti pritaisytas prie TKS. Maža to, prie tolstančio kolegos gelbėjantysis astronautas turėtų skrieti manevruodamas raketine kuprine. Tas pats įrenginys praverstų sugautą kolegą traukiant atgal į TKS.

Gelbėjimo operaciją galėtų palengvinti ir tam tikros aplinkybės. Pavyzdžiui, jei astronautui į atvirą erdvę nuskrieti „pasisektų“ daugmaž reikiamu kampu, remiantis orbitinės dinamikos dėsningumais, maždaug po valandos nelaimėlis turėtų pradėti skrieti atgalios, TKS link.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (19)