Ekspertai pataria: savo nerimo priežastis užsirašykite (0)
Nauji tyrimai parodė, kad, užrašydami savo nerimo priežastis prieš pat tokias stresines situacijas, kaip egzaminas, viešas kalbėjimas ar pokalbis dėl darbo, labai pagerinsite savo pasirodymą, praneša telegraph.co.uk. Tyrėjai įsitikinę, kad ant lapo popieriaus paprasčiausiai užrašius tai, kas jus jaudina, padeda „išvalyti“ protą nuo bereikalingų emocijų ir leidžia jam koncentruotis į svarbiausią užduotį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši metodika yra tokia galinga, kad egzaminus laikę studentai juos išlaikydavo 20 procentų geresniais balais, jei prieš tai pasinaudodavo šiuo patarimu.
“Kai žmonės atsiduria stresinėje situacijoje, jie ima jaudintis ir nerimauti dėl jos pasekmių”, - teigia Čikagos universiteto profesorius Sianas Beilockas. - Šis nerimas eikvoja išteklius, kurie turėtų būti skirti užduočiai. Panašu, kad nerimą keliančių rūpesčių atsikratyti galima paprasčiausiai juos surašius ant popieriaus lapo.”
Profesorius S. Beilockas anksčiau įrodė, kad stresinė situacija gali išeikvoti dalį smegenų gaminamos energijos, žinomos kaip trumpalaikė (operatyvioji, darbinė) atmintis. Ši atmintis yra tarsi mintyse esantis “bloknotas”, padedantis žmonėms apdoroti informaciją, tiesiogiai susijusią su vykdoma užduotimi. Kai šį „bloknotą“ užpildo nerimas, smegenys dalį savo pajėgumo bergždžiai eikvoja nerimui, užuot susitelkę tik į užduotį.
Eksperimentui tyrėjai pakvietė dvidešimt savanorių kolegijos studentų ir pateikė jiems išspręsti du trumpus matematikos kontrolinius darbus. Prieš sprendžiant pirmo kontrolinio uždavinius, tiriamųjų buvo paprašyta tiesiog kuo geriau išspręsti užduotis.
Prieš imantis antrojo kontrolinio užduočių, tyrėjai eksperimento dalyviams sukūrė stresinę situaciją – studentus įspėjo, kad geriausiai išsprendusieji gaus solidų piniginį atlygį. Maža to, studentai buvo įspėti, kad jų sprendimai bus filmuojami, o vaizdo įrašus peržiūrės dėstytojai.
Po tokių instrukcijų, pusės eksperimento dalyvių buvo paprašyta per 10 minučių aprašyti, kaip jie jaučiasi, sužinoję tokias kontrolinio darbo sąlygas. Likusiųjų buvo paprašyta tiesiog tyliai pasėdėti.
Trumpą esė apie savo emocijas rašę studentai antrojo kontrolinio užduotis išsprendė pastebimai geriau – jie užduotis sprendė 5 proc. sėkmingiau negu pirmame kontroliniame darbe. Nieko nerašiusioji tiriamųjų dalis antrą kontrolinį darbą įveikė 12 proc. prasčiau už pirmąjį kontrolinį.
„Panašu, kad esė nerašiusioji dalis studentų, sužinoję naujas sąlygas, kurį laiką buvo tarsi paralyžiuoti, - pastebi S.Beilockas. – O esė rašiusi grupė pagerino savo rezultatus.“
Beje, kito eksperimento metu tyrėjai pastebėjo, kad nerimą keliančių dalykų užrašymas padėjo nerimastingiausiems studentams susikaupti ir spręsti užduotis ne mažiau efektyviai, nei tai sugeba savimi pasitikintys studentai.
Prieš keletą mėnesių publikavome rašinį apie panašų tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, jog rašto užduotis prieš egzaminus padėjo sumažinti akademinių pasiekimų skirtumus tarp vaikinų ir merginų.