Negyvąją jūrą ketina prikelti Raudonosios jūros vandeniu  (6)

Negyvoji jūra pastaraisiais dešimtmečiais dramatiškai seko, daugiausia – dėl žmonių poreikio vandeniui. Tačiau dabar, užuot leidę jūrai visiškai sunykti, kai kurie mokslininkai vis rimčiau ragina ją gelbėti, rašo „Discovery“.

Pagal patį ambicingiausią ir detaliausią pasiūlymą, pareigūnai svarsto, statyti ar ne milžinišką inžinerinį įrenginį, kuriuo vanduo į Negyvąją jūrą būtų pumpuojamas iš Raudonosios jūros, esančios už 185 kilometrų. Vamzdžiai vandeniui tekėti būtų nutiesti palei Izraelį ir Jordaniją – dvi vandens stokojančias valstybes – skiriančią valstybinę sieną.

Kokį poveikį daugiamilijoninis projektas turėtų aplinkai, vertino tarptautinė tyrėjų grupė, pateikusi ataskaitas Pasaulio bankui. Diskusijoms tebesitęsiant, panašios problemos aktualėja ne tik Artimuosiuose Rytuose. Nuo vandens trūkumo kenčia ištisi regionai visame pasaulyje, tad didžiuliai su tuo susiję infrastruktūros projektai dygsta nuo Kinijos iki JAV.

Peteris Gleickas, Ramiojo vandenyno instituto Kalifornijoje prezidentas, nurodo, jog, žvelgiant į praeitį, su vandens projektais susijusi ne viena perspėjanti ir pamokanti istorija.

„Aš teigčiau, jog kiekvienas įgyvendintas projektas turėjo nenumatytų pasekmių – nuo mažiausių iki didžiausių. Didžiausi XX-ojo amžiaus vandens projektai buvo įgyvendinami atsižvelgus tik į technologinius, bet ne į aplinkosaugos, socialinius, ekonominius aspektus“, – teigė jis.

„Raudonosios-Negyvosios jūrų projektas yra pavyzdys, kokius kraštutinumus esame pasirengę svarstyti, kai vandens resursai rimtai sumažėja. Artimuosiuose Rytuose vandens iš tiesų labai trūksta. Jordanijai, Izraeliui ir palestiniečiams jo reikia tiesiog desperatiškai. Aš visiškai suprantu, kodėl jie taip susižavėjo šia idėja“, - kalbėjo P. Gleickas. Maždaug 430 metrų žemiau jūros lygio tarp Izraelio ir Jordanijos telkšančios Negyvosios jūros krantai yra žemiausi sausumos taškai planetoje. Karšta, sausa ir uolų supama sritis traukia lankytojus savo biblinėmis aliuzijomis, stulbinamomis archeologinėmis vietovėmis bei žmones paviršiuje išlaikančiu Negyvosios jūros vandeniu. Kai kuriais vertinimais, Negyvosios jūros purvas bei mineralų turtingos druskos turi gydomųjų galių. Jūra taip pat pasirodė patraukli dviem didelėms verslo kompanijoms, kurios tiek Izraelio, tiek Jordanijos pusėse specialiai garina vandenį, kad gautų milijonus tonų druskų, vėliau naudojamų kaip trąšos bei pramonėje.

Vandenį iš jūros ima ir gyventojai, jį semiantys iš Jordano upės bei kitų intakų. Šis vanduo naudojamas buitinėms reikmėms, taip pat žemės ūkyje.

Tūkstančius metų Negyvosios jūros lygis buvo iš esmės stabilus. Tačiau nuo 1950-ųjų, kai žmonių veiksmai ėmė daryti rimtą įtaką, jis ėmė kristi maždaug po 30 centimetrų kasmet ir iki šiol nuseko jau apie 30 metrų.

„Nėra abejonių, kad netvarką sukėlė žmogaus įsikišimas. Nekyla jokių klausimų. Tai mūsų kaltė“, – teigė Jiwcharas Ganoras, Izraelio geochemikas.

Tuo metu kritulių regione kasmet iškrenta mažiau nei po aštuonis centimetrus. Tai reiškia, kad atkurti Negyvosios jūros vandeningumą iš esmės galima tik fiziškai pumpuojant vandenį. Kuris sprendimas bus priimtas, kol kas lieka neaišku.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)