Gyvenimas mieste keičia smegenų veikimą  (15)

Atlikus smegenų aktyvumo tyrimą nustatyta, kad miestuose gyvenančių žmonių smegenys veikia kitaip, nei žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse, rašo guardian.co.uk.

Mokslininkai nustatė, kad dvi smegenų sritys, dalyvaujančios reguliuojant emocijas ir nerimą, esant streso būsenoje labiau suaktyvėja miestų gyventojams, todėl tvirtina, kad šis skirtumas gali būti susiję su didesniu miesto gyventojų psichinių sutrikimų dažnumu.

Ankstesniu tyrimu nustatyta, kad miestuose gyvenančius žmones nerimo sutrikimai ištinka 21 proc. dažniau, o nuotaikos sutrikimai – 39 proc. dažniau. Be to, gimusieji ir augę mieste šizofrenija suserga dukart dažniau.

Heidelbergo universiteto (Vokietija) profesorius Andreas Meyer-Lindenbergas ištyrė daugiau nei 50 sveikų savanorių, gyvenančių įvairiose vietose – nuo kaimų iki didelių miestų – smegenis šiems mintinai atliekant sudėtingus aritmetinius skaičiavimus. Eksperimentų paskirtis buvo paskatinti tiriamuosius nerimauti dėl savo skaičiavimų rezultatų.

Tyrimo rezultatai, publikuoti leidinyje „Nature“, parodė, jog miestuose gyvenančių dalyvių smegenų sritis, vadinama migdolu, stresinėje situacijoje buvo pernelyg aktyvi. „Žinome ką daro migdolas; tai yra smegenų pavojaus jutiklis, todėl jis siejamas su nerimu ir depresija“, sakė A. Meyer-Lindenbergas.

Kita sritis, vadinama juostine žieve, buvo aktyvesnė miestuose gimusių tiriamųjų smegenyse. „Žinome, kad ši sritis svarbi kontroliuojant emocijas ir prisitaikant prie nepalankios aplinkos“.

Pasak A. Meyer-Lindenbergo, padidėjęs šių sričių aktyvumas gali būti stebimo padidėjusio psichinių problemų dažnumo priežastis. „Manome, kad šių anomalijų pirmoji priežastis yra stresas – savo tyrimu tuo įrodyti negalime, labiausiai savo nuomonę grindžiame faktu, kad ši smegenų sritis yra labai jautri stresui vystymosi fazėje. Sukėlus stresą gyvūnui šioje srityje galima aptikti netgi struktūrinių pakitimų, o ilgalaikiai pakitimai gyvūnui gali sukelti nuolatinį nerimą. Siūlome idėją, kad šių dalykų priežastis yra stresas ir kad stresas didina psichinių ligų riziką“.

Prognozuojama, kad iki 2050 metų beveik 70 proc. žmonių gyvens miestų teritorijoje. Vidutiniškai miestų gyventojai yra „turtingesni, jiems prieinama geresnė sanitarinių sąlygų priežiūra, mityba, kontracepcija ir sveikatos priežiūra“, rašo mokslininkai. Tačiau gyvenimas mieste taip pat siejamas su „padidėjusia lėtinių ligų rizika, reiklesne ir daugiau stresą skatinančia socialine aplinka bei didesne socialine atskirtimi. Šio sudėtingo rizikos ir apsauginių veiksnių derinio biologiniai komponentai yra iš esmės neaprašyti“.

Tyrimą komentavę Kalifornijos universiteto atstovai Dr. Danielis Kennedy ir Prof. Ralphas Adolphsas teigia, kad žmonės labai skirtingai vertina gyvenimą mieste ir skirtingai prie jo prisitaiko.

„Kai kurie Niujorke tiesiog žydi, o kiti šį miestą mielai išmainytų į negyvenamą salą. Psichologai nustatė, kad svarbus šį skirtumą paaiškinantis veiksnys yra savo kasdieninio gyvenimo kontrolės suvokimas. Socialinės grėsmės, subordinacijos ir kontrolės stoka yra aiškūs streso skatinimo kandidatai miestų gyventojams, gali būti, kad nuo jų gerokai priklauso ir individualūs skirtumai“, – sako mokslininkai.

Kitos užduotys, kurias numatė mokslininkai, yra išsiaiškinti kokie yra stresą sukeliantys veiksniai gyvenant mieste. Pasak A. Meyer-Lindenbergo, šie veiksniai gali būti ir jau minėta socialinė atskirtis, ir triukšmas, ir miesto perpildymas“. Anksčiau nustatyta, kad jei koks nors žmogus įsibrauna į jūsų asmeninę erdvę, per daug prie jūsų priartėja, suaktyvėja migdolo-juostinės žievės grandinė, taigi, visai tikėtina, kad pagrindinė streso priežastis yra paprasčiausiai didelis žmonių tankis.

Pasak mokslininkų, šis tyrimas gali būti naudingas planuojant miestų išdėstymą.

Aut. teisės: delfi.lt

(2)
(0)
(2)

Komentarai (15)